Ekskursija į Turkijos rožių sodą ir derliaus nuėmimas

Laikotarpis, kai galima pasidžiaugti rožių žydėjimu, yra ganėtinai trumpas, o derliaus nuėmimo – dar trumpesnis. Žinoma, kiekvienais metais tai priklauso ir nuo oro sąlygų, todėl konkrečių datų nėra, bet paprastai pats žydėjimas gegužės mėnesį ir birželio pradžioje. Kalbu apie Ispartos regioną, kuris per pusantro šimto kilometrų nutolęs nuo Antalijos miesto.

GAP – Pietų Anatolijos provincijos turas – ketvirta diena

Šanliurfoje gyvenome pačiame miesto centre ir visi programoje numatyti objektai buvo šalia, tačiau kėlėmės anksti, nes šiandien paskutinė kelionės diena, o pamatyti dar yra ką. Po tradicinių turkiškų pusryčių sudėjome daiktus į autobusą ir ėjome Halilurrahman mečetės link. Pakeliui praėjome centrinį miesto turgų, kuriame dar tik atidarinėjo parduotuvėles, dėliojo prekes.

GAP – Pietų Anatolijos provincijos turas – trečia diena

Šiandien turime dar daug ką pamatyti ir nuvažiuoti netrumpą atstumą, todėl kėlėmės anksti. Oras buvo puikus – nei per karšta, nei per šalta ir svarbiausia, kad švietė saulė. Po pusryčių važiavome į Deirulzafaran vienuolyną. Kadangi vienuolynas yra ant vieno iš kalnų šlaito, tai norint jį pasiekti reikėjo važiuoti tarpukalnėmis vingiuojančiu keliuku. Čia matėsi dirbamos žemės … Daugiau GAP – Pietų Anatolijos provincijos turas – trečia diena

GAP – Pietų Anatolijos provincijos turas – antra diena

Po pirmos nakties autobuse ir visos dienos įspūdžių, įskaitant laipiojimą kalnais, naktis viešbutyje buvo trumpa. Tiesiog smigau lovoje. Akis praplėšt reikėjo anksti, nes po pusryčių judėjome tolyn – Dijarbakyro miesto link. Taip, to paties televizijų baubo, kur tik šaudo ir sprogdina, po miestą važinėja karinė technika, klyksmai aplinkui ir panašus vaizdas. O kaip teko nustebti, … Daugiau GAP – Pietų Anatolijos provincijos turas – antra diena

GAP – Pietų Anatolijos provincijos turas – pirma diena

GAP – istorijos ir kulinarijos kelionė Pietryčių Turkijoje. Iš Alanijos išvykome ketvirtadienio vakarą, drauge su YESIDO keliautojų grupės nariais ir draugais. Iš tiesų ši grupė ir organizavo kelionę, kaip ir daug kitų ilgesnių ar trumpesnių turų anksčiau, į kuriuos teko vykti. Važiavo daugiausia turkai, tačiau buvo ir keletas lietuvių, vokiečių. Pirmoji kelio atkarpa vingiavo serpentinais.