Šanliurfoje gyvenome pačiame miesto centre ir visi programoje numatyti objektai buvo šalia, tačiau kėlėmės anksti, nes šiandien paskutinė kelionės diena, o pamatyti dar yra ką. Po tradicinių turkiškų pusryčių sudėjome daiktus į autobusą ir ėjome Halilurrahman mečetės link. Pakeliui praėjome centrinį miesto turgų, kuriame dar tik atidarinėjo parduotuvėles, dėliojo prekes. Mečetės kiemas dar buvo plaunamas ir nebuvo daug žmonių – miestas budo. Po kelių minučių ėjimo jau buvome prie Žuvingo ežero, kuris yra prie Rizvaniye mečetės. Tai turbūt pati žinomiausia Šanliurfos miesto vieta. Žmonės ateina čia su maistu ir gėrimais, pasitiesia ant žolės užtiesalus ir taip rengia sau iškylas. Žuvys tvenkiniuose įmitusios ir gyvena tinginio gyvenimus, nes visi jas šeria, todėl tik priėjus prie tvenkinio krašto susirenka būrys šitų padarų ir tikisi maisto. lankantis čia prieš keletą metų, netyčia įmečiau simito gabalą, tai vanduo net užvirė nuo kovos dėl kąsnio.
Laisvo laiko metu nuėjome iki miesto istorijos ir archeologijos muziejaus. Vėl teko įsitikinti, kad Turkijoje dauguma muziejų yra puikiai įrengti. Šiame muziejuje eksponuojami ne tik archeologiniai radiniai iš apylinkių, bet ir pirkti artefaktai, taip pat pirmykščio gyvenimo ir jo raidos vizualizacijos.
Palikę Šanliurfą važiavome seniausios pasaulyje šventyklos – Giobeklitepe link. Anksčiau teko daug skaityti ir žiūrėti vaizdinės medžiagos, tačiau tikrovė yra tikrovė. Pamažu kilome ant kalvų ir ant vienos iš jų išvydome šį paslaptingą objektą, kuris dengtas stogu, kad apsaugoti nuo lietaus ir vėjo. Atvirai sakant šią šventyklą įsivaizdavau žymiai didesnę, tačiau žiūrint ne į kaip paprastus akmenis, o kaip į kažką ypatingai svarbaus prieš daugybę tūkstančių metų, vaizdas daro įspūdį. Tai buvo paskutinis objektas mūsų kelionės programoje.
Pamažu judėjome atgal – Alanijos link. Vėlyvų pietų sustojome Gaziantepo mieste ir vėliau tik su trumpais kontroliniais sustojimais pakeliui grįžome į Alaniją.
Visa kelionė kartu su YESIDO keliautojų grupe buvo smagi, įdomi ir visai neprailgo. Dabar lieka tik įgyvendinti kitą planą – Rytinė Turkijos dalis: Kars ir Vanas.
1 mintis apie “GAP – Pietų Anatolijos provincijos turas – ketvirta diena”