Turkijoje galima pamatyti, išgirsti ir paragauti daug įdomių dalykų – pistacijų kavą taip pat. Ji čia nėra tokia populiari kaip turkiška kava ar espresso, tačiau paragauti verta. Man asmeniškai skonis nėra toks, kokiu galėčiau mėgautis kasdien, bet vis tiek smalsu. Iš tiesų netgi ne kiekvienoje Turkijos kavinėje turėsite galimybės jos paragauti, o daugiausia šansų pietryčių Turkijoje – Gaziantepo mieste. Nors šioje Turkijos dalyje lankiausi jau nebe pirmą kartą, bet anksčiau akys ir uoslė nebuvo užkliuvusi už šio gėrimo. Šiais metais buvo tas pirmasis kartas. Gaziantepo istoriniame bakırcılar çarşısı (vario kalėjų turguje) yra visokiausių garsų – ypač daug kalamo vario: kalinėjami padėklai, indai, kavinukai džezvės. Čia yra daug tradicinių Gaziantepo odinių batų ateljė ir parduotuvių, taip pat prieskonių ir džiovintų vaisių bei daržovių parduotuvių. Šioje “maistinėje“ turgaus dalyje parduodama ne tik turkiška kava, bet ir menengič – pistacijų kava. Tiesiog stovi elektrinis aparatas, sukantis volą ir matosi lendanti tamsi masė. Tokiais aparatais spaudžia juodgrūdės aliejų ar riešutų pastas. Taigi būtent čia ją – pistacijų kavą pirmą kartą paragavau ir nusipirkau. Kalbant apie šią kavą, pirmiausia prieš akis atsiranda paprastos pistacijos, kurios valgomos, dedamos į saldumynus, ledus, tačiau kavai naudojamos ne tos, o terpentininės pistacijos (lot. pistacia terebinthus). Šios yra mažesnės už jų žinomas “giminaites“ ir auga Turkijoje bei apskritai Viduržemio jūros regione.
Kuo ypatingos šios pistacijos ir jų kava? Bene labiausiai žinomi du dalykai: joje nėra kofeino ir ji padeda lieknėti. Čia turbūt reiktų plačiau pasidomėti antrąja savybe, kad ji būtų pagrįsta faktais, idant nenutiktų priešingai. Skrudintų pistacijų neparuošite kaip kavos iš aparato ar espresso, nes joje yra nemažai aliejaus ir viskas tik susivels, todėl ji yra ruošiama kaip turkiška kava, o vietoje vandens yra naudojamas pienas. Norėdami paruošti menengič – pistacijų kavą, turėtumėte imti tiek pieno, kiek gersite kavos, įpilti į kavinuką, tuomet pasaldinti jei norite ir dėti arbatinį šaukštelį pistacijų pastos. Kaitinama ant silpnos ir pastovios kaitros, karts nuo karto pamaišant. Paprastai laukiama kol porą kartų pakils puta (po pakilimo nuimant nuo kaitros) ir pilama į puodelį.
Atvykę į Turkiją ir norėdami paragauti, bandykite klausti vietinėse kavinukėse arba prieskonių ir riešutų parduotuvėse nusipirkite šios pastos, kuri vadinasi menengiç kahvesi. Parsivežę namo paruošite ir paragausite. Jei nepatiks patiems, tai galėsite išvaišinti brangiems svečiams. Didelio stiklainio nepirkite.
Norėdami paremti mano įspūdžių sklaidą, spustelėkite žemiau esančią nuorodą, kuri slepiasi po Buy me a coffee. Kad ir virtualiai, bet galime praleisti malonų laiką drauge. Norėdami keliauti drauge ir ne interneto platybėse, sekite mano svetainę, o norėdami bendradarbiauti su manimi – susisiekite.
Margirio kelionės 