Margirio kelionės

Ši diena buvo nemažo kontrasto ir naujo nuotykio pradžios. Paskutines porą dienų praleidau Dammamo mieste Saudo Arabijoje. Galbūt artimiausiu metu jis pasikeis, nes matyti nemažai naujų statybų, projektų ir planų, tačiau šiuo metu jis nepasirodė labai patrauklus, nors ir turi nemažą privalumą – kaimyną. Nuo Dammamo Saudo Arabijoje iki Bahreino karalystės (kaimyno) tik apie valanda kelio ir jūs galite atsidurti Artimųjų Rytų pramogų karalystėje. Čia pasilinksminti ir panuodėmiauti atvyksta ir konservatyvieji kaimynai. Iš Dammamo į Maskatą skridau pustuščiu lėktuvu, tai buvo galima vartaliotis per visas sėdynes ir štai po pusantros valandos skrydžio pasitinka Maskatas. Oro uoste ramuma lyg būtų uždaryta. Girdėti tik keletas pranešimų. Be abejo matyti difūzeriai, leidžiantys rytietiškus kvapus. Kiek užtrukau prie pasų kontrolės, nes kai kurių atvykusių asmenų dokumentus pasieniečiai tikrino itin ilgai. Galbūt buvo kokių įtarimų dėl ilgesnio pasilikimo šalyje. Iš tiesų patogu yra tai, kad yra atskirtos eilės šalies svečiams, gyventojams ir piliečiams, bei Persijos įlankos šalių piliečiams. Be abejo buvo surankioti visi pirštų antspaudai ir laisvas. Norint turėti ryšį šalyje, oro uoste galima įsigyti vietinę sim kortelę. Paskaitęs internete ir gavęs pažįstamų rekomendacijų, pasirinkau Ooredoo. Yra įvairių planų su skirtingais duomenų kiekiais, kurie skirti kelioms dienoms, dešimčiai dienų ar mėnesio trukmei. Priklausomai nuo to, kur yra viešbutis, galima rinktis važiuoti miesto autobusu, taksi, užsakytu pervežimu ar nuomotu automobiliu. Aš iš oro uosto pasirinkau taksi, nes nesinorėjo blūdyti, laukti ir po to dar su lagaminu keliauti nuo stotelės iki viešbučio. Buvo ankstyva popietė ir dar gerokai virš dvidešimties, tai nelabai patogu pėdinti tempiant lagaminą paskui. Viešbutį taip pat pasirinkau visko pusiaukelėje ir, kad būtų netoli autobusų stotelės. Vakaras buvo skirtas įsikūrimui ir kitos dienos planui.
Ryte keltis reikėjo anksti, nes dienos maršrutą turėjau pradėti nuo Didžiosios sultono Kabus mečetės, į kurią lankytojai (turistai) įleidžiami tik nuo 8 iki 11 valandos ryto ir ne penktadieniais. Pusiau patogu naudotis miesto transporto programėle Mwasalat. Joje funkcijų nemažai: nuo maršruto ir stotelių pažiūrėjo iki grafiko ir bilietų nusipirkimo. Nusipirkus bilietus programėlės pagalba, QR kodas nuskaitomas autobuse. Be abejo tam reikalingas interneto ryšys, tai patogiau atsiskaityti grynaisiais arba kortele autobuse (sumos nedidelės, tai kortele mokėti net nebandžiau). Autobusu reikėjo pavažiuoti porą stotelių ir po to apsukęs gerą garbės ratą, nes buvo tvarkoma dalis šalikelės, priėjau prie mečetės. Yra specialus įėjimas, kuris skirtas turistams. Užeinant į mečetės teritoriją reikia prisidengti (kaip ir visose mečetėse tiek vyrams, tiek moterims), o užeinant į mečetės vidų reikia nusiauti batus. Iš tiesų įspūdingas statinys tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Laikas prabėgo labai greitai, nes yra kur paganyti akis, o prieš vienuolika jau visus mandagiai krapštė lauk. Kieme buvo girdėti pagyvėjimas mašinų aikštelėje,kurioje buvo ir pilna taksi automobilių. Juk čia tokia žuvinga vieta, bet daugeliui šiandien buvo nusivylimas. Kas buvo atvykę turistiniais autobusais, kas nuomotais automobiliais, o kas miesto autobusu. Vėl teko daryti garbės ratą, kad nueiti iki autobuso stotelės ir po to įveikti gerą kelio gabalą autobusu. Laukiant autobuso, visa virtinė taksi automobilių tiesiog užpypino, nes kai kurie dar turėjo vietos vienam keleiviui, kiti būtų vežę poniškai vieną, arba prigriebę daugiau gyvo svorio pakeliui. Prisiminiau Tunisą, kai ten į taksi susigrūsdavo daugiau pakeleivių, kad dalintis išlaidas. Praktiškai uberinis variantas, bet be iškvietimo ir be matomos kainos, kuri priklausys nuo vežėjo naglumo ir vežamojo atkaklumo. Galiausiai atsidūčiau autobuse ir už 400 baisų atsidūriau beveik prie operos teatro. Reikėjo gerų 20 minučių paeiti, nes tiesiai pereiti gatvę nėra kaip, nes kas nors nusivežtų ant kapoto garantuotai. Operos teatras iš išorės žvelgiant nėra įspūdingų matmenų ir puikiai įsilieja į miesto aplinką, tačiau viduje matyti skoninga prabanga ir tradicinės architektūros elementai. Norint sužinoti daugiau apie teatrą ir užeiti į salę ne renginio metu, galima užsisakyti ekskursiją. To iš anksto daryti nereikia. Buvo tikrai įdomu išgirsti pasakojimą apie teatrą, vitrinoje matomus eksponatus ir taip pat apie pačią teatro salę bei sceną. Šiame operos teatre tiek vyrams, tiek moterims galioja specialus aprangos kodas (vyrai turi dėvėti kostiumus, o omaniečiai tradicinį ilgą rūbą dišdašą ir galvos apdangalą masarą. Moterys turi vilkėti konservatyvią, kelius dengiančią suknelę. Moterims galvos apdangalas neprivalomas). Trečioji šios dienos Maskato pažintinio maršruto dalis Al Alam rūmai ir senamiestis Mutrah. Rūmus taip pat gana nesudėtinga, tiesa tik su persėdimu, pasiekti miesto autobusu. Į pačius rūmus užeiti negalima, tačiau verta pamatyti ir iš išorės patraukiantį jų puošnumą ir kiek iš aplinkos išsiskiriantį stilių. Iki senamiesčio nuėjau pėsčias, nors galima porą stotelių pavažiuoti ir autobusu. Jei norėtumėte pamatyti senamiestį iš viršaus, tuomet reikėtų palypėti iki Maskato forto, už porą rialų nusipirkti bilietą ir tada dar laiptais užlipti į viršų. Po visų laipiojimų ir nusileidimų galima užeiti kur užkąsti arba nerti į turgų. Šiandien dienos planą įvykdžiau maksimaliai ir autobusu grįžau iki viešbučio. Beje oras šiuo metu dienomis Maskate apie 25 laipsnius šilumos, o naktimis apie 16. Malonus žiemiškas oras. Pamažu dėliojasi ir kitų dienų pažinimo planas.