Margirio kelionės

Turkijoje, kaip ir kiekvienoje šalyje, yra labai daug senųjų tradicijų, prietarų. Vienos jau yra primirštos, kitos netgi labai gyvos. Ir visai nesvarbu, kad tai yra islamiška šalis. Išlydint žmogų, yra įprasta išlieti vandenį (iš stiklinės ar kito indo), nes vanduo simbolizuoja lengvumą, švarumą, tėkmę Vanduo gali būti išliejamas pavymui išvykstančiojo į kelionę, kad ji būtų laiminga, einančiojo į egzaminą, pradedančiojo naują darbą arba išeinančiojo į kariuomenę. Ši tradicija yra gaji Turkijoje, Balkanų regiono šalyse, Irane, Irake ar kaimyniniuose kraštuose. Kai išliejamas pavymui vanduo, tai tikima, kad kelionė ar darbas vyks lengvai kaip teka vanduo. Taip pat sakoma, kad žmogus, kuris leidžiasi į kelionę (tiesiogine ar perkeltine prasme) ras teisingą kelią, kaip nepaisant kliūčių, kelią tekėjimui randa vanduo. Taip pat yra manoma, kad egzistuoja savotiškas vandens ciklas, kurio metu vanduo visuomet grįžta viena ar kita forma. Tai gali būti lietus ar sniegas, todėl taip tikimasi, kad iškeliaujantis žmogus lengvai ras kelią ir grįš atgal kaip vanduo. Yra netgi posakis su gibi git, su gibi gel (turk. eik kaip vanduo, grįžk kaip vanduo). Išplėtus prasmę skambėtų taip: eik taip lengvai, kaip teka vanduo, grįžk taip lengvai, kaip lengvai teka vanduo.
Tad nenustebkite kai Turkijoje pamatysite išliejamą vandenį ant nuvažiuojančio automobilio ar pavymui nueinančio žmogaus.