Ar dažnai pamatę jūsų kelią perbėgančią juodą katę bent mintyse nusispjaunate tris kartus? O gal sudužus daiktui nejučia pasakote „šukės laimę neša“? Tai tiesiog yra mūsų gyvenimo dalimi, nors paklausti daug mūsų, turbūt, atsakytų esą neprietaringi. Prietaringumas nelabai priklauso nei nuo religijos, nei nuo kultūros ar išsilavinimo. Bent jau taip atrodo iš šalies žiūrint. Daug prietarų atkeliavo iš senų senovės
Turkija ne išimtis. Žmonės čia išties prietaringi. Pirmiausia prieš akis išnyra mėlynoji akis – nazar bondžiukas. Jais apkarstyta daug medžių, sienų ir suvenyrus parduodančio parduotuvės mėlynuoja nuo akių, tačiau šias akis dažnai galima pamatyti ir visiškai neturistinėse vietose. Ne kartą esu matęs kaimuose slenkstyje įmūrytas ar priešais duris pakabintas. Turbūt viena didžiausių baimių yra nužiūrėjimo baimė. Galite išgirsti sakant „mašala“ kai kažkas yra pagiriamas ir nesvarbu žmogus ar daiktas. Pabeldimas į medį, baimė sudužusio veidrodžio.
Dar XVII a. rašytiniuose šaltiniuose buvo užfiksuota keletas prietarų kaip antai: įeidamas į namus ar kambarį, turkas pirmiausia įkels dešinę koją, nes ant dešinio peties sėdi gerasis angelas, o ant kairiojo piktasis.
Kitas paplitęs tikėjimas, kad iki keturiasdešimtos gyvenimo dienos naujagimis turi būti labai saugomas, nes gali būti paveiktas džinų, fėjų ir velnių (būna kad iki tos dienos nerodomas ir niekur neinama arba į rūbelius įsegama mėlynoji akis).
„Blogiausi žmonės“, kalbant apie nužiūrėjimą, yra šviesiais plaukais ir mėlynomis akimis.
Daugelį prietarų negalėčiau pavadinti turkiškais, nes jie žinomi ir visiškai priešingoje pasaulio pusėje, o gal net iš ten ir atkeliavę. Kai kuriuos prietarus esu pastebėjęs ir pats, apie kai kuriuos teko girdėti iš pažįstamų, o apie kai kuriuos tik skaityti. Baisiausių neminėsiu 😊
Naujagimiai gali būti barstomi druska, kad augtų stiprūs.
Labai retai teko susidurti (matyti kai kuriuose nedideliuose vandens telkiniuose) su kitose šalyse gaju prietaru kai metant monetą į baseiną ar fontaną tikimasi sulaukti laimės. Tai gali būti susiję su antikos laikais dievams aukotomis aukomis ir kai buvo norima sulaukti jų malonės.
Jau labai seniai Turkijoje nuo blogos akies buvo naudojamas kiaušinio lukštas, arklio pasaga, jūrų kriauklytės, datulių sėklos. Pačiam su tuo susidurti dar neteko.
Kad pažadinti saugančias jėgas, turkai beldžia į medį.
Jei niežti dešinę ranką, tai gausite pinigų, o jeigu kairę, tai atiduosite pinigus.
Maudantis slapčia mėnesienoje, oda būna skaisti kaip mėnulis.
Į ką valgydama žiūrės besilaukianti moteris, taip ir vaikas atrodys.
Vaiko, gimusio per mėnulio pilnatį ateitis šviesi.
Balandžio mėnesio lietus yra stebuklingas ir sušlapti balandžio mėnesį lietuje reiškia sveikatą.
Vakare negalima šluoti priešais duris.
Nakties metu švilpavimas atneša nelaimę.
Duonos numetimas ant žemės atneša namams nesėkmę.
Jei valgant nesakoma bismillah, tai vadinasi velnias valgo drauge. Daug vyresnių žmonių galima girdėti valgant tariančius bismillah.
Tikima, kad peilio ir žirklių nereikėtų duoti iš rankų į rankas, o kažkur padėti, nes tai gali sukelti tarpusavio nesutarimus.
Arklio pasaga ir Turkijoje atneša sėkmę.
Žmona medžioti einančiam vyrui pavymui meta šluotą.
Jei mažas vaikas pasilenkęs žiūri pro savo kojas, tai bus svečių.
Vestuvių metu į įdarytus kopūstus (balandėlius) dedami pinigai. Kam klius tokie kopūstai tas bus turtingas.
Jei besilaukianti moteris valgo daug rūgštaus, tai gims mergaitė, o jei daug saldaus – berniukas.
Kam nors išvykstant pavymui yra iš ąsočio ar kito indo išliejamas vanduo, kad kelionė būtų sėkminga (išvykstant į armiją, darbo interviu, egzaminus ar leidžiantis į ilgesnę kelionę). Su tuo Turkijoje tenka susidurti labai dažnai. Dar gali būti sakomis žodžiai su gibi git, su gibi gel (eik kaip vanduo, grįžk kaip vanduo).
Beje tikima yra ir džinais, kurių vardų negalima minėti, nes tai pritrauks nelaimę. Kokiais prietarais tikite jūs? Gal yra kas tikrai pildosi?
Margirio kelionės 