Prie kavos. Turkijos tikėjimai

Šiandien tai espresso kava. Aparatas prieš porą metų atsigabentas iš Vokietijos – buvo akcija, o Turkijoje ir šiaip elektros ir buitiniai prietaisai dažnai būna ženkliai brangesni.

Savaitgaliais vis dar galioja komendanto valanda, todėl išeiti galima tik iki artimiausios parduotuvės būtiniausių produktų. Tenka saulei šviečiant tūnoti namuose. Iš kitos pusės gal ir gerai, nes dabar nejuokais atšalo ir naktimis temperatūra nukrenta iki poros laipsnių šilumos. Antalijai tai šalta, tačiau džiugina kitos savaitės prognozės, kuomet dienomis oras sušils iki 23 laipsnių. Teks dar luktelti savaitgalio ekskursijos Antalijos senamiestyje. Jei užsikaitėte kavos ar arbatos tuomet galime pakalbėti apie tikėjimą.

Turbūt nereikia pasakoti, kad Turkija yra musulmoniška šalis, tačiau vis dar religija yra atskirta nuo valstybės – šalis vis dar sekuliari. Nepaisant to, kad šalis yra sekuliari ir didžioji šalies gyventojų dalis yra musulmonai, tačiau religijų paletė šioje šalyje yra marga kaip genys. Žvelgiant iš istorinės pusės galima rasti daug pagoniškų šventyklų (žinoma jos dabar yra tik muziejai) ir būtent Turkijoje yra seniausia žinoma šventykla pasaulyje – Giobeklitepe (turk. Göbeklitepe). Čia viešpatavo ne viena imperija, garbinusi savo dievus ir deives: hetitai, persai, graikai (helenistinis periodas), romėnai. Romai priėmus krikščionybę prasidėjo krikščioniškasis periodas (Romos imperija skilo į Vakarų ir Rytų ir Rytų Romos imperijos sostine tapo Bizantiumo miestas, vėliau tapęs Konstantinopoliu – šiandieninis Stambulas). Krikščionybės periodu didelėje šiandieninės teritorijos dalyje gyveno armėnai katalikosai (armėnų Kilikijos karalystė). Taip pagonybę pakeitė krikščionybė ir kilo bažnyčios, cerkvės, vienuolynų sienos. Šiandien galima būtų suskaičiuoti apie trisdešimt vienuolynų, apie 1400 bažnyčių ir cerkvių. Kad ne viskas būtų taip paprasta, tai ne visi krikščionys yra katalikai. Jau minėjau armėnus katalikosus. Daugybę amžių rytinėje šalies dalyje gyvena sirai, kurie tapo krikščionimis (ortodoksai, katalikai, protestantai). Taip pat yra graikų ortodoksų, bulgarų, liuteronų, pranciškonų ir kiti maldos namai. Nereikėtų pamiršti ir judaizmo, kuris turi gilias šaknis ir šiuo metu būtų galima suskaičiuoti apie septyniasdešimt sinagogų visoje šalyje. Neseniai teko sužinoti, kad Rytinėje šalies dalyje netgi yra vienintelė Turkijoje budizmo (galimai) šventykla, kuri nėra veikianti (informacija visiškai atsitiktinai prasprūdo pro akis kai keliavau Vano apylinkėse ir, deja, prasprūdusi dingo), taip pat yra ne viena jazidžių šventykla (Mardino ir Batmano provincijose). Teritoriją užkariavus arabams, atėjo metas ir naujos religijos – islamo atsiradimui čia. Tuo metu kilo naujieji maldos namai – mečetės, religinės mokyklos, kai kurios bažnyčios buvo paverčiamos mečetėmis. Krikščionys pradėjo trauktis į kitas teritorijas, kartais priimti islamo tikėjimą. Kokia bebūtų trintis, tačiau ne tik religijų, bet ir jų krypčių įvairovė tapo dar margesnė ir geriau ar blogiau, bet sugyveno tarpusavy ir tiesiog turėjo būti vieni šalia kitų. Netgi kalbant apie islamą jis nėra toks vienalytis, kaip atridytų iš pirmo žvilgsnio. Daugelis žinome sunitus ir šiitus, tačiau galima būtų kalbėti apie daugiau grupių: didžioji dalis sunitai hanafitai, tačiau yra ir sufizmas, alevitai, džafaritai, kuranistai. Ne tik sunitai, bet ir šiitų krypčių tikintieji turi savo mečetes Turkijoje, tačiau šalies Religijos reikalų direkcija yra išskirtinai sunitai, todėl šios nėra remiamos valstybės.

Kaip matome margumynas yra didelis kalbant vien tik apie religiją. Nepretenduoju į rimto straipsnio kūrimą dabar, nes šios temos yra nepaprastai sudėtingos, turtingos, gilios, o be to turbūt jau ir kava išgerta. Galima pastebėti ir žvalgantis po mano straipsnių temas, kad labai dažnai minima Turkijos rytinė dalis. Tai iš tiesų nepaprastai įdomi teritorija su daugybe paslapčių, nutylėjimų, turto, emocijų.

Kai kitą kartą arba pirmą kartą svečiuositės Turkijoje, tai galite pasidomėti ar jūsų kelionės maršrute yra ne tik mečetės, bet ir kitų religijų maldos namai, nes ir jie atspindi šalies istorijos ir kultūros turtingumą. Jei norite keliauti įdomiai, neįprastais maršrutais ir pamatyti daug vietų, kurių nėra paprastų kelionių metu, tuomet galite susisiekti su manimi. Temų kelionėms galima sugalvoti labai daug. Jei esate bendraminčių grupė ir keliaujate naudodamiesi kelionių agentūros ar organizatoriaus paslaugomis, tuomet jūsų agentūra (ar organizatorius) gali kreiptis į mane dėl kelionės programos įgyvendinimo.

Gražaus visiems savaitgalio ir linkėjimai iš saulėtos Antalijos.

P.S. Turkai ne visuomet buvo musulmonai. Jų istorija siekia daug daugiau amžių, nei islamo religija ir prieš atkeliaujant į šiandieninę Turkijos teritoriją bei pakeliui priimant islamą, turkų genčių religija buvo tengrizmas.

Ali Gültekin nuotrauka iš Vanadokijos


Komentuokite

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.