Žemės drebėjimai, informacijai šiais laikais sklindant labai greitai, nėra jau toks retas reiškinys pasaulyje. Spaudoje ir televizijoje pranešimai ganėtinai dažni. Vienose šalyse jie stipresni, kitose silpnesni ir retesni. Net ir gyvenant ne tokioje aktyvioje seisminėje zonoje yra galimybė patirti žemės drebėjimą, pavyzdžiui išvykus į kelionę. Dėl šios priežasties verta žinoti kaip reiktų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Šie patarimai yra ne iš piršto laužti, bet moksliškai pagrįsti.
Yra trys atskiros fazės – PRIEŠ, PER ir PO drebėjimo. Pagrindinė taisyklė pačio žemės drebėjimo metu – judėti kuo mažiau ir būtinai išlaukti žemės drebėjimo pabaigos saugesniame kampe (pvz. palindus po stalu, ar gulint ant žemės prie pat lovos krašto, kuo toliau nuo langų, ir toje patalpos vietoje kur nekrenta daiktai) ir TIK PASIBAIGUS epizodui, imtis kitų priemonių, pvz evakuotis, užgesinti ugnį, išjungti dujas ir t.t… Net ir evakuacijos metu, jei vėl prasideda virpesiai (aftershock), reikia vėl sustoti judėti per pastatus/laiptines ir imtis priemonių pagal fazę PER (vertinti patalpą, kurioje esi tuo metu ir slėptis). Nors ir pirminis instinktas yra pagriebti vaikus ir pulti bėgti iš pastato laukan per patį žemės drebėjimą, toks elgesys yra pats pavojingiausias ir keliantis didesnę sužalojimų riziką, nes neįmanoma įvertinti laiptinių, durų, infrastruktūros būklės kol dar tebevyksta virpesiai. Žemiau rasite kelias iliustracijas, nurodančias kaip reiktų elgtis.
Ši informacija paruošta Ievos Keskinės, remiantis mokymais Bosforo universiteto Kandilli centre, Stambule (Boğaziçi Üniversitesi Kandilli Rasathanesi ve Deprem Araştırma Enstitüsü)
Instrukcijos anglų kalba PASPAUDUS ŠIĄ NUORODĄ
Margirio kelionės 