Kapadokija prieš tūkstančius metų, tai ne tas pats kas šiandien. Kalbu apie teritorijos dydį. Kadaise pietinė dalis siekė Viduržemio jūrą, o šiaurinė beveik Juodąją. Keliaujant pagrindiniais turizmo išraižytais maršrutais galima pagalvoti, kad nėra kas veikti apkeliauti per porą dienų, tačiau smalsiai akiai plotai ženkliai didesni. Vakar pajudėjome nuo Kizilkaya kaimelio (beje nors regis visai nereikšmingame šiandien kaimelyje yra rasta viena seniausių gyvenviečių Aşıklı Höyük) su tikslu pasiekti Sidabrinį vienuolyną prie Nydės miesto, tačiau pakeliui akis užkliuvo už keleto nuorodų į bažnyčias. Čia jau seniai nebėra krikščionių bendruomenės, bet viena bažnyčia ypač sudomino. Jau seniau teko susidurti su keletu į mečetes paverstų bažnyčių. Išvyko graikų kilmės žmonės ir nebebuvo poreikio bažnyčioms, todėl jos paprasčiausiai virto mečetėmis. Tai ir Derinkuyu miestelyje, taip pat Tirhan kaime (kaip susitarę niekas nežino kur ji kaime yra) ir t.t. Keisčiausia buvo pamatyti Hasakoy kaimelio bažnyčią, kuri šiandien oficialiai yra sandėlis. Tai 1858 metais statyta bažnyčia, kurios viduje vis dar galima matyti daug freskų, tačiau tai užgožia alaus skardinės ir buteliai, gyvulių kaulai, šiukšlės, teplionės ant sienų. O iš tiesų tai galėtų būti vienas ir turistų traukos centrų ir pajamų šaltinių. Buvo ir daugiau nuorodų, tačiau spaudė kelionės laikas. Po daugybės nuorodų pakeliui į istorines vietas (Guzelyurt, Ihlara ir kt.) pasiekėme Nydės miestą. Šalia jo yra puikiai išlikęs Sidabrinis Giumiušler (Gümüşler Manastırı) vienuolynas. Kas įdomiausia, kad jis yra po žeme kaip ir daugelis Kapadokijos bažnyčių ir vienuolynų. Čia yra ir tuneliai, ir laidojimo vietos, ir akmenys kaip girnapusės vietoje durų. Turbūt įspūdingiausia vienuolyno dalis – piešiniai ant sienų. Smalsu buvo pamatyti ir Erdžies (Erciyes) kalną vasaros metu, kai jo nedengia sniegas, todėl iš vienuolyno nuvažiavome iki Nydės archeologijos muziejaus ir po to pasukome Kayseri miesto link. Pakeliui daugybė nišų ir urvų kalnuose – visai kaip prie Gioreme ar Urgiupo miestelių. Matosi didesnės ir mažesnės skylės, langai bažnyčios. Besileidžianti saulė mesdama ilgus šešėlius dar labiau didino įspūdį.
Margirio kelionės 