Margirio kelionės

ٱلْعُلَا (AlUla) yra Medinos provincijoje esantis oazės miestas, Saudo Arabijos šiaurės vakaruose. Atsivėrus šaliai, šioje vietoje galima rasti daug įdomių dalykų. Vieni jų skirti prabangos mėgėjams, kiti – pažinimo mėgėjams. Kadangi pačioje AlUloje reikiamam periodui neradau laisvų viešbučių,o ir jiems esant laisviems, kainos gali netgi labai pasikandžioti, pasirinkau Tabuko miestą. Iš Rijado lėktuvas pakilo kiek vėluodamas, nes buvo tirštas rūkas, o leidžiantis Tabuko oro uoste oras buvo puikus. Nelabai didelis, tačiau šiuolaikiškai įrengtas oro uostas buvo apytuštis, tad pagriebęs lagaminą gana greitai atsidūriau lauke. Tabuke Uber programėlė neveikia ir šį kartą reikėjo pasinaudoti Careem paslaugomis. Pasisekė, kad automobilis atvyko greitai ir po keliolikos minučių jau buvau viešbutyje. Miestas yra atokaus šalies rajono, tačiau yra švarus, plačios gatvės. Viešbutis apskritai nustebino šiuolaikiškumu, o visas personalas puikiai kalba angliškai. Šiandien planavau tik padirbti ir pailsėti po visų prieš tai buvusių dienų, todėl tiesiog nuėjau iki netoliese esančio prekybos centro pavalgyti. Viešbutyje gavau laikiną kambarį kol sutvarkys mano, nes atvykau ryte ir kambarys buvo neparuoštas, todėl galėjau pailsėti. Kitą dieną laukė naujas nuotykis. Anksti ryte išvykau į AlUlą. Iš tiesų tai miestelio pavadinimas, kuriuo vadinama nemaža istorinio paveldo kaupina teritorija. Turėjau pasižymėjęs kelias vietas, kurias būtina aplankyti, bet juk ne pagal planą būna dažniausiai įdomiau. Pasirodo bilietus reikia užsisakyti iš anksčiau, o aš naiviai tikėjausi juos gauti vietoje, bet visuomet praverčia pažintys, kurios gelbėjo ir šiandien. Mane vežantis vairuotojas po keleto skambučių kur reikia, į telefoną gavo du bilietus – vienas veidrodinio pastato lankymui, o kitas poros valandų turui. Važiuojant kraštovaizdis pamažu pradėjo keistis ir rastis vis daugiau Jordaniją primenančių vaizdų. Ir iš tiesų Jordanijoje esančią Petrą primenančių vaizdų čia apstu. Visoje šioje didžiulėje teritorijoje daugiau nei prieš du tūkstančius metų viešpatavo nabatėjai. Jie buvo įsikūrę patogioje prekybos kelio vietoje, be to po savimi turėjo nemažai gruntinio vandens, kurį naudojo. Didelę kelio atkarpą šalimais buvo galima matyti buvusio piligrimų geležinkelio likučius. Šis maršrutas, vadinamas Hedžaz, daugiau nei prieš šimtą metų, jungė Damaską ir Mediną. Buvo matyti keletas buvusių stočių, kurios yra restauruojamos. Kiek vėliau vis daugiau matėsi sodų ir palmių giraičių. Vešli žaluma buvo priešprieša uolienai ir smėliui. Keitėsi ir uolienos spalva – buvusi rusvai pilkšva ar juoda keitėsi į rausvą, rudą ir geltoną. Mano pirmasis sustojimas buvo prie veidrodinio pastato, kuris vadinamas Maraja (arab. veidrodis arba atspindys). Tai į rekordų knygą įrašytas pastatas kaip didžiausias veidrodinis statinys. Jame yra koncertų salė ir restoranas. Įspūdingai atrodantis statinys yra viename iš slėnių. Buvo matyti tvarkoma automobilių aikštelė, taip pat valomi veidrožiai ir tvarkome aplinka. Po poros dienų čia atvyksta arabų pasaulio pop žvaigždė, o be to vakarais duris atveria prabangus restoranas ant stogo. Statinys atrodo tikrai įspūdingai, kai matosi ne tik smėlio, bet ir uolų bei dangaus atspindžiai. Bilietą turui po apylinkes turėjau antrai valandai popiet, todėl dar buvo laiko aplankyti keletą kitų vietų. Pirmiausia nuvažiavome iki dramblio kalno Jabal AlFil (žebel al fil). Pati dramblio teritorija buvo laikinai uždaryta, tačiau viskas puikiai matėsi kiek iš tolėliau ir galėjau laisvai fotografuoti neprieidamas artyn. AlUla senamiesčio didžioji dalis taip yra buvo uždaryta tyrinėjimams ir renovacijai. Jį ruošiamasi paversti dideliu muziejumi po atviru dangumi. Galiausiai atvykau į Winter Park teritoriją. Čia yra visų turų pradžia, kur sėdama į specialius autobusus ir važiuojama pasirinktu mašrutu. Šiandieninis mano turas – dviejų valandų Hedžra. Iš pradinės stotelės autobusas nuveža iki lankytojų centro, iš čia kitas autobusas važiuoja pirmojo lankytino objekto link. Autobusai kursuoja kas dvidežimt minučių, todėl išlipus iš vieno ir apžiūrėjus objektą bei išklausius gido pasakojimą, lipama į kitą atvažiavusį auobusą. Galima rinktis tą patį turą visureigiais ar arklių traukiamais vežimais. Pasirinkę šį turą išvysite nabatėjų kapavietes, kurios yra kaip Petroje, Jordanijoje. Šiuo metu yra šeši sustojimai, tačiau buvo matyti dar bent keletas papildomai įrengiamų. Visur yra švaru ir tvarkinga, į vidų užeiti neleidžiama, tačiau fotografuoti galima į valias. Šiame ture užtrukau kiek ilgiau nei dvi valandas, nes norėjosi apeiti kuo daugiau. Galiausiai grįžęs į pradinį tašką, sėdau į automobilį ir pajudėjau Tabuko link. Laukė beveik trijų valandų kelionė trumpesniais keliais.