Margirio kelionės

Ši kelionė buvo planuota senokai, bet vis kažkokios aplinkybės trukdydavo. Net ir pirmoji kelionės diena nebuvo pati paprasčiausia. Dėl techninių problemų buvo atidėliojamas ir galiausiai atšauktas skrydis iš Antalijos į Stambulą. Kadangi leistis turėjau Sabiha Gökçen, o kilti vėliau iš naujojo, tai atidėliojimai ir galiausiai atšaukimas visai nenudžiugino. Pavyko gauti paskutinę vietą lėktuve vėlesniu skrydžiu į naująjį oro uostą, tačiau skrydis buvo atidėtas, o paskui dar ir pakilti pavyko tik iš trečio karto jau dėl prastų oro sąlygų. Pakilimas dėl tos pačios priežasties ir didžioji skrydžio dalis nebuvo liūdna. Galiausiai viskas susidėlioji į savo vietas ir vėluodami “tik“ valandą laiko, pakilome skrydžiui į Saudo Arabijos Džedos miestą.
Nepaisant pasiruošimo kelionei, vis tiek yra susidaroma tam tikra nuomonė apie šalį, atsiranda stereotipai, kurie remiasi kitų patirtimi ar paties patirtimi kitur. Malonu, kad klydau ir aš. Lėktuvas Džedos oro uoste nusileido naktį, nuo atvykimo vartų iki terminalo trumpas važiavimas traukiniu ir štai pasų kontrolė. Antrą valandą nakties veikė beveik visos pasų tikrinimo vietos ir dirbo tik moterys. Antrą valandą nakties. Tik pora buvo atviru veidu, o likusių buvo matyti tik akys. Man pasitaikė tik akys ir… švari bei taisyklinga anglų kalba, mandagumas. Padaryta nuotrauka, paimti visi pirštų antspaudai ir laisvas. Sekantis žingsnis – rankinio bagažo kontrolė ir tuomet lagamino atsiėmimas. Išėjus pro muitinę su lagaminu, reikia iš karto pasikeisti valiutą, nes to nepadarius, paskui reikėtų su apsaugos leidimu grįžti. Atvykimo salėje žmonių buvo nemažai, nes didelė dalis atvykstančių toliau keliauja į Meką, tad vyriškiai jau būna susisukę į baltus audeklus, kurie atrodo kaip rankšluosčiai. Dar skrendant lėktuvu pusė vyriškos giminės tualetuose pasikeitė apdarus. Kadangi kelionės metu norėjau turėti ryšį, tai oro uoste įsigijau sim kortelę. Yra siūlomi mėnesiniai turistiniai dviejų kompanijų paketai. Atsiskaitymas vietine valiuta arba kortele, paimamas piršto antspaudas. Blūdijant atvykimo salėje, buvo vos girdimas, tačiau pastovus šnibždesys “taxi my friend?“. Tada pagalvojau: “na va prasideda maifrendinimas“. Po visų vėlavimų norėjosi kuo greičiau pasiekti viešbutį, tai pasinaudojau uberio ne uberio paslaugomis. Tas pavadinimas sėkmingai naudojamas kaip reklama, o iš tiesų tai paprasčiausi nelegalai. Sumokėta dešimt kartų daugiau nei reikėtų, užtrukusi registracija viešbutyje ir pagaliau aš kambaryje.
Ryte kėliausi anksti, nes Džedoje buvau suplanavęs tik vieną pilną dieną. Visą dieną judėti mieste gelbėjo jau oficialusis uberis. Jokių problemų, jokio mykimo mokėti grynais kažką, bent jau man, nepasitaikė. Kadangi buvo susikaupusių darbų, tai dienos metu reikėjo prisėsti, kad naudotis kompiuteriu ir rytinę dalį skyriau senamiesčiui. Nors jau buvo apie vienuolikta valanda ryto, tačiau senamiestis buvo apytuštis ir parduotuvėlės tik atsidarinėjo. Nė vienos jų su magnetukais ar panašaus tipo suvenyrais. Tiesą pasakius nė vienos suvenyrų parduotuvės ten ir nemačiau. Kvepalai, rytietiški kvepalai, rūbai, frankinsensas, prieskoniai, medžiagų kvartalas, kiek tolėliau mėsininkai, maisto produktų parduotuvės. Atrodytų buvau beveik vienintelis grobis, kurį galėtų suplėšyti, bet neišgirdau nė vieno siūlymo ar kvietimo užeiti “tik pažiūrėti“. Ramiai buvo galima mėgautis senosios istorinės miesto dalies, kuri vadinama Al Balad, namų fasadais. Ne visų pastatų stovis yra geras, bet matosi vykstanti intensyvi renovacija. Ne šiaip aptverta su gražiais užrašais, kad vyksta darbai, bet iš tiesų girdisi, kad darbas vyksta. Šalies užmojai turizmo klausimu yra tikrai dideli. Ne religinio turizmo ir piligriminių kelionių organizavimo, bet pažintinio ir pramoginio. Pasivaikščiojęs senojoje miesto dalyje nuvažiavau iki Naujosios dalies ir moderniosios krantinės, vadinamos Jeddah Waterfront. Štai čia stereotipai vienas po kito badė man akis. Tvarkinga šiuolaikiška krantinė, platus kelias, kurio vidury plati apželdinta juosta dviratininkams. Pajūry įrenginėjami paplūdymiai, maudymosi zonos su gelbėtojų ir apsaugos bokšteliais. Čia pilna suoliukų, būsimų ir jau esamų mažų kavinių, švarūs ir tvarkingi (mokami) viešieji tualetai, vaikų žaidimų aikštelės. Nors buvo pakankamai šilta ir ankstyva popietė, bet žmonių buvo nemažai: pavienių, porų, šeimų su vaikais. Nemažai moterų be galvos apdangalų. Jau važiuodamas iki šios krantinės pastebėjau, kad gatvėse pastovaus pypsenimo nėra, eismas nėra toks chaotiškas, kokio tikėjausi, nėra triukšmo ir riksmų, ir….. švaru. Be abejo yra įvairių miesto rajonų, tačiau žvelgiant bendrai, yra labai tvarkinga. Nė vienu momentu nesijaučiau tarsi būdamas dėmesio centre, nes visi užsiėmę savo reikalais, o užsieniečių, tokių kaip aš, tikrai nėra gatvėse daug (didžioji dalis atvykusi piligriminiais tikslais). Ėjau ir stebėjausi. Beje artimiausiu metu, panašu, ši krantinė bus vienas didžiausių traukos objektų, nes kyla ne tik modernūs viešbučiai ir dangoraižiai, bet ir apartamentų pastatai. Apsukęs gerą ratą pėsčias, pavalgiau viename iš restoranų (restoranai daugiau gyvenamuosiuose rajonuose arba prie prekybos centrų) ir grįžau į viešbutį. Ką keisčiau vienos dienos plane? Pirmiausia ryto pusėje nuvykčiau iki krantinės kol nėra taip šilta, čia yra kavinės su puikia kava, popietę važiuočiau į istorinę dalį, kad jau būtų atsidarę visos parduotuvės ir tuomet pavakare grįžčiau į krantinę, kad pabūti ten leidžiantis ir nusileidus saulei.
Kitą dieną manęs laukia ankstyvas skrydis į sostinę Rijadą. Nuotykiai tęsiasi.
Praktiniai patarimai:
turėti adapterį elektros lizdui, nes reikia trišakio
oro uoste keisti valiutą nėra būtina, nes senojoje miesto dalyje galima rasti valiutos keityklų
daug kur galima atsiskaityti banko kortelėmis
iš oro uosto ir į oro uostą važiuoti Uber arba Careem programėlių pagalba
ne visur priimami atsiskaitymai užsienio valiuta