Šiuo metu musulmoniškose šalyse yra ramadano mėnuo. Tai yra pasninko mėnuo, kai nuo saulės patekėjimo ir laidos negalima valgyti ir gerti, taip pat visą mėnesį reikia susilaikyti nuo kūniškų malonumų. Apie jį esu kalbėjęs jau ir anksčiau, tačiau yra viena tradicija, kuri pamažu nyksta, todėl yra bandoma ją išlaikyti ir atgaivinti – ramadano būgnai. Nenustebkite jei šį pasninko mėnesį anksti ryte išgirsite kažką bumsint, vėliau suprasite, kad tai yra būgnai ir kažkas kažką rėkauja. Žinoma, turistiniuose ar šiuolaikiniuose gyvenamuosiuose rajonuose gal tai išgirsti ir neįmanoma, tačiau net ir Antalijos tam tikruose rajonuose vis dar galima išgirsti. Esu girdėjęs ir kituose miestuose. Ką gi tai reiškia?
Kadangi pasninkaujantys žmonės negali valgyti nuo saulės patekėjimo, tai būgnų garsais yra prižadinami anksčiau, kad galėtų užkąsti, būtų pasiruošę rytinei maldai ir dienos pasninkui. Yra galybė ketureilių apie pasninko mėnesį, kuriuos naudoja būgnininkai – savo sukurtus ar atkeliavusius iš anksčiau. Tai yra savotiška profesija, kuri perduodama iš kartos į kartą. Ramadano metu netgi atvykstama į didesnius miestus, kad rytais žmonėms skleisti žinią, taip pat priimta būgnininkams duoti bakšyšą (arbatpinigius). Pastaraisiais metais kai kurios savivaldybės būgnininkams “moka arbatpinigius“, idant išlaikyti šią tradiciją. Vienas tokių ketureilių žemiau:
Bu аyın kаdri yüce,
Hizmet et gündüz gece,
Orucu tutmаlıyız,
Hepimiz аilece
Šį ypatingą mėnesį mes turime tarnauti dieną ir naktį ir visi kartu pasninkausime
Daugiau apie Turkijos tradicijas ir gyvenimą galime pakalbėti ekskursijų metu.
Paremti mane galite paspaudę žemiau esančią ikoną