Turkijos įvairovė

Pora paskutinių savaičių buvo gana intensyvios. Kadangi aš esu nenustygstantis vietoje ir man pastoviai reikia judėti, matyti, girdėti ir užuosti, tai pasitaikius progai atidžiau patyrinėjau Antalijos provinciją ir kitas šalia esančias. Kiek anksčiau buvau keliuose kanjonuose, o ši savaitė buvo skirta ir atokesnėms vietoms.

Kadangi rožių derlius jau praktiškai pasibaigęs (rožių derliaus nuėmimas būna gegužės mėnesį), tai pats metas buvo imtis levandų reikalų. Tiek rožės, tiek levandos daugiausia auginamos netoli Ispartos miesto. Važiuojant šiuo miestu visur galima matyti įvairių spalvų rožių krūmus, rožių kosmetikos parduotuves (daug rožių kosmetikos fabrikų yra būtent čia). Važiuojant žiūrėti levandų, tikslas yra mažytis Kujudžak (Kuyucak) kaimelis. Jau artėjant matomi laukai, kuriuose yra įrengtos platformos, skirtos stebėti laukus iš aukščiau, yra sūpynių, kitų dekoracijų, prie kurių galima fotografuotis. Taip pat šalia būna įrengtos palapinės – parduotuvėlės, kuriose prekiaujama įvairiais gaminiais iš levandų, ledais, arbata. Pats kaimelis dar nėra tapęs labai komerciniu, todėl dar labiau traukia akį ir nuteikia maloniai. Mano mėgstamiausia vieta lankytis laukuose yra pravažiavus kaimelį ir kelis kartus pasisukus serpentinais. Šie laukai jau ant aukštesnė kalvos, yra įvairiaspalvių dekoracijų, už įsiamžinimą šioje vietoje neima pinigų, bet žinoma kažką nusiperki (tai puokštę šakelių, tai aliejaus, maišelių ar kitų smulkmenų). Visa ko kainos yra netgi labai geros. Gal todėl, kad didžioji dalis atvykstančių vis dar yra turkai. Šią savaitę pilnai pražydęs buvo tik vienas laukas, kuriame buvo girdėti ištisas bičių zvimbimas. Darant nuotraukas net nereikia jokių filtrų. Kitą savaitę turėtų pražįsti didžioji dalis laukų, o liepos pradžioje prasidės levandų festivalis.

This slideshow requires JavaScript.

Tačiau tai nėra viskas, ką dabar galima pamatyti. Gal ir nėra ko džiūgauti, kad nėra daug žmonių, tačiau iš kitos pusės galima daug kur mėgautis ramybe, vasaros karščiu ir laisvu laiku. Iš levandų laukų pasukome ne atgal Antalijos, bet Burduro miesto ir vėliau Ješilovos (Yeşilova) miestelio link. Šioje vietoje yra žymus Saldos ežeras, kuris dar vadinamas Turkijos Maldyvais. Ne, palmių čia neišvysite, tačiau asociacijas kelias pakrantės ir vandens spalvos. Pakrantė tai kalcio ir įvairių mineralų mišinys, vanduo taip pat jų prisotintas, todėl arčiau kranto esančios seklesnė vietos ir primena Maldyvus. Iš tiesų įlipus į vandenį susidaro įspūdis, kad tuoj prasmegsite dumble, kuris turi ir gydomųjų savybių. Ir nors galima matyti daugybę toli nuėjusių ir vis dar iki kryžkelės vandenyje įsilipusių žmonių, tačiau kiek toliau staigiai gilėja ir didžiausias gylis siekia apie porą šimtų metrų.

This slideshow requires JavaScript.

Iš Maldyvų staiga persimetėme į antikos laikus. Tuo Turkija ir dėkinga, kad galima lakstyti netgi po skirtingus tūkstantmečius pirmyn ir atgal keliaujant įvairiuose regionuose. Kalbant apie Antikos laikus kartais kyla noras pamatyti daugiau antikinių miestų įvairiose vietose, tačiau įsigilinus į tai, kiek šių miestų griuvėsių yra vien tik Antalijos provincijoje (nuotr. apačioje), tai atšoka fantazija šiai siekiamybei. Visi taškiukai žymi skirtingus buvusius miestus.

Nors ir nebandant aplankyti visko, galima nuvykti iki pačių įspūdingiausių ar geriausiai išlikusių. Vienas tokių yra Termessos antikinis miestas, esantis visai netoli Antalijos miesto ir ant kalno. Kaip šią išvyką pavadino kolegė, tai yra kardio treniruotė. Argi ne puiku ir treniruotę turėti, ir pamatyti istorinį paveldą, ir dar kalnus. Kodėl kardio? Nes yra kur padėlioti kojas lipant į viršų nuo parkingo, be to tai nėra sukultūrinta vieta su kavinėmis ir parduotuvėmis. Brūzgynai, krūmynai, driežai, drugeliai ir panašūs kelionės kompanionai. Tačiau ši vieta yra verta aplankyti. Retsykiais renku nedideles keliautojų grupes pasižvalgyti po turistų masių nenulaipiotas vietas. Svarbu turėti saulės kremo ir pakankamai vandens.

This slideshow requires JavaScript.

Po visų važinėjimų ir laipiojimų puikiai tiko supimasis ant kalno šlaito. Gal tai ir nelabai palyginama su Rizės provincijos Juodosios jūros regione vaizdais, tačiau iki Rizės reikia laiko nuvykti, o šios supynės visai šalia.


Komentuokite

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.