Kiaušinių marginimas ir islamas

Turbūt daug kam kyla klausimas kaip musulmoniškų kraštų gyventojai reaguoja į kiaušinių marginimą per Velykas. Galima tai ar draudžiama. Tačiau apie visa tai kiek plačiau ir nuo pradžių.

Visų pirma reiktų žinoti, kad velykinių kiaušinių dailinimas ir marginimas yra toli gražu ne sulig krikščionybės atsiradimu gimusi tradicija. Ši tradicija iš tiesų yra pagoniška ir atkeliavusi iš senovės Egipto (labiausiai tikėtina), ir pasaulyje tūkstančius metu kiaušinis simbolizuoja naujo gyvenimo pradžią. Viena iš Pasaulio atsiradimo versijų yra būtent iš kiaušinio, ką teigė ir Senovės Egipto Hermopolio miesto žyniai (dar didesnis galvos skausmas bandantiems nuspręsti pirmiau atsirado višta ar kiaušinis). Anot vienos iš senovės graikų tradicijų, dievas Protogonas gimė iš kiaušinio ir tik vėliau atsirado kiti dievai. Taigi daugelyje kultūrų kiaušinis simbolizavo (ir simbolizuoja) atgimimą/gimimą, kuris gamtoje vyksta pavasarį. Tuo metu prasideda nubudimas po žiemos, žydėjimas ir atšilimas. Net ir prabėgus tūkstančiams metų bei ne kartą pasikeitus ar atsiradus naujam tikėjimui (religijai), Egipte yra švenčiama pavasario šventė Šam el Nessim (ne religinė), kurios metu dažomi kiaušiniai, organizuojamos iškylos su užkandžiais. Ši šventė atkeliavo iš senovės Egipto kai buvo aukojama dievams Šemu (trečio egiptiečių sezono) pradžioje. Dar viena didžiulė pavasario šventė Nevruz yra švenčiama visame pasaulyje daugiausia persų kilmės žmonių. Tai dabar nėra religinė šventė (persai yra musulmonai), o kilusi ji iš zoroastrizmo religijos (šiandieninio Irano teritorijoje). Kai kurie senovės persų laikotarpio Persepolio sienų puošybos elementai primena dažytus kiaušinius. Dabar švenčiant Nevruzą, vaišių stalo (haft sin) vienas iš elementų yra dažyti kiaušiniai, simbolizuojantys naują gyvenimą. Krikščionybė toli gražu ne pati seniausia religija pasaulyje ir yra perėmusi bei pritaikiusi nemažai senųjų tradicijų. Viena jų – kiaušinių spalvinimas. Pavasaris, atgimimas ir prisikėlimas – Velykų šventės esmė, o pirmieji kiaušiniai buvo spalvinami raudonai (Kristaus kraujas).

Senovės Egipto faraonai pavasario šventės išvakarėse ant kiaušinio lukšto rašydavo savo maldas ir prašymus, ir surinkę kiaušinius laikydavo palmių lapų krepšiuose. Senovės egiptiečių rašmenys – hieroglifai (paukščiukai, formos ir ornamentai) ir galbūt tai buvo (ir yra) marginimo įvairiais simboliais ir ornamentais priežastimi. Stručio kiaušiniai (lukštas) buvo naudojami kaip indas, skirtas laikyti kvepalus, įvairius skysčius, kaip puodeliai. Religinių apeigų metu tai buvo vaisingumo ir klestėjimo simbolis. Graikai, romėnai ir persai taip pat naudojo kiaušinius ne tik marginimui, bet ir įvairių apeigų metu, o tuščias lukštas buvo dedamas kapuose. Finikiečiai ir etruskai kapuose dėdavo stručio kiaušinius ne tik kaip maistą mirusiam, bet ir kaip prisikėlimo ir amžinybės simbolį.

Krikščionybėje kiaušinis simbolizuoja Kristaus atgimimą. Yra ne viena legenda, bylojanti kaip kiaušiniai pakeitė spalvą ir tapo raudoni ir pradžioje šventės metu buvo dažomi tik raudona spalva.

Judėjų tradicija taip pat susijusi su kiaušiniu kaip atgimimo simboliu. Kiaušiniai yra duodami gedintiems, taip pat kiaušinis yra viena iš Seder ceremonijos (du Pesah šventės vakarus) maisto dalių. Pesah – pavasario šventė, simbolizuojanti žydų išlaisvinimą iš Egipto vergijos. Iš tiesų ji vadinama praėjimo švente. Siaučiant marui Egipte, pirmagimiai mirdavo visuose namuose, išskyrus tuos, kurių įėjimas buvo pažymėtas paaukoto ėriuko krauju. Šiuos namus juodojo angelo šmėkla praeidavo.

Netgi kinai pavasario šventės metu dovanodavo dažytus kiaušinius jau prieš kelis tūkstantmečius.

Turbūt vieni žymiausių margučių pasaulyje (ir brangiausių) yra Faberžė kiaušiniai. 1882 metais caras Aleksandras III pas auksakalį Karlą Faberžė (Peter Carl Fabergé) užsakė pagaminti kiaušinį, kurį Velykų proga padovanojo savo žmonai. Šis kiaušinis buvo inkrustuotas brangakmeniais, padengtas auksu ir sidabru, ir jo gamyba užtruko apie pusę metų. Jo viduje buvo auksinis trynys, kurio viduje auksinė višta. Kiaušinio dovanojimo kasmet tradicija gyvavo iki pat revoliucijos.

Po tiek išvedžiojimų pagaliau pasiekėme islamą. Islamas pripažįsta judaizmą, krikščionybę ir Kristų kaip mesiją. Net devyniasdešimt trys Korano posmai kalba apie jį. Musulmonai netgi turi su krikščionybe susijusius vardus Isa (Jėzus) ir Mariam (Marija). Daug kas nepripažįstama, apie ką kalbama krikščionybėje (kalbant apie Jėzų), tačiau ne apie tai dabar. Taigi islamas, Velykos ir kiaušiniai. Vat šioje vietoje kiaušinių marginimas ir baigiasi. Musulmonams nepriklauso švęsti drauge krikščioniškų švenčių, nes tai yra tarsi priėmimas ir susitapatinimas su kitos religijos šventėmis, o kiaušinių marginimas apskritai pagoniškas dalykas (tai apskritai baisu ir haram). Dėl šių priežasčių nenustebkite jei jūsų pažįstami musulmonai atsisakys priimti velykinį margutį dovanų ar nevalgys su jumis. Tačiau nereiktų visko suabsoliutinti. Kaip jau ir minėjau anksčiau, nemažai švenčia pavasario šventę, dažo kiaušinius ir kerta juos apsilaižydami. Be to dabar daug kur daug kas kvepia komercija ir net musulmoniškuose kraštuose reklama jus gali sveikinti Velykų proga. Taigi, žvelgiant iš religinės pusės, margučių valgymas yra haram (draudžiama). Iš kitos pusės daug kas priklauso nuo to, kiek žmogaus gyvenime vietos užima religija.

Aleliuja


Komentuokite

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.