Turbūt lankantis Turkijoje ne kartą teko matyti vakaro programas, vadinamas “turkiška naktimi“. Jos visur būna ganėtinai panašios, kai rodomi įvairių regionų šokiai, vestuvių tradicijos ir pilvo šokis. Gali būti paįvairinta besisukančių dervišų pasirodymu ar šokiu “tanura“. Skiriasi trukmė, profesionalumo lygis. Taip pat turbūt greičiausiai atpažįstami yra Kaukazo regiono šokiai ir žinoma pilvo šokis. O ar nekilo klausimas kokiems regionams priklauso kiti ir ką jie reiškia? Kartais, turbūt, galima pagalvoti, kad tai labai stilizuota, komiška ir be prasmės. Dažniausiai tuo klausimu užkliūva Egėjo jūros regiono šokis Zeybek. Jis ypač paplitęs Izmiro, Aidino, Mulos, Denizli ir Balikesiro srityse. Muzika taip pat svarbi. Atvirose erdvėse grojama klarnetu ir būgnu, o uždarose – balama (Bağlama) ir būgnu.
Šokiu yra demonstruojama drąsa, atvirumas, iššūkio priėmimas.
Zeibekai – herojai, kurie gina silpnuosius ir juos galima būtų palyginti su Robinu Hudu. Jie paprastą žmogų gindavo nuo skriaudos, negailestingų žemvaldžių ir mokesčių rinkėjų. Jie egzistavo nuo maždaug 1600 iki 1922 metų. Zeibekai taip pat prisidėjo prie pasipriešinimo rusų (1877-1878) ir graikų (1922) invazijoms. Šie “svieto lygintojai“ gyveno aukštikalnėse ir rinkdavo savo vyriausiąjį – Efe (kareivių pavadinimas, kildinamas iš Uzbekistano), laikėsi griežto garbės kodekso. Žodis zeybek kaip manoma kilęs iš žodžio bekneğ (turk. ištvermingas, patvarus, patikimas), taip pat kita reikšmė įvardijama kaip brolis ar draugas.
Šokis prasideda lėtu ir drąsą demonstruojančiu vaikščiojimu ratu. Šūksniai (turk. nara) reiškia pagrindinės šokio dalies pradžią. Beje, judesiai atkartoja erelio judesius. Viso yra apie 150 variacijų, kai šoka tik vyrai, tik moterys arba ir vyrai, ir moterys.
Graikai taip pat reiškia “pretenzijas“ į šį šokį aiškindami tuo, kad jis kilęs iš Frigijos. Frigijoje šokėjai vyrai buvo Sibelės garbintojai ir žyniai (būdingi lėti šokio judesiai, tarsi mankštinantis ir aprangos dalimi buvo ginklai). Vėliau ši tradicija paplito Samotrakėje – Dionizo ir Kabeiros garbinime.
Patys turkai šį šokį kildina visai iš kitos pusės – Mongolijos. Sakoma, kad Anatolijoje jis atsirado dar 1000 aisiais mūsų eros metais. Mongolijoje imtynių nugalėtojai šokdavo erelio šokį, Altajaus krašte taip pat yra erelio šokis. Neretai pats šokis zeybek įvardijamas kaip erelio šokis.
Kokia bebūtų tikroji šio šokio kilmė, viena yra aišku, kad juo demonstruojama drąsa ir ryšys su gamta.
Kuriuose regionuose kurie šokiai yra paplitę labiausiai
Margirio kelionės 
1 mintis apie “Turkiški šokiai. Jų reikšmė ir kilmė”