Kelionė tęsiasi ir iš Ordu miesto mes patraukėme pakrante toliau į Rytus. Ilgai pakrante nevažiavome, nes reikėjo tyrinėti giliau šalyje esančias vietas. Šios vietos yra vadinamos yayla (jajla) – plynaukštėmis. Vingiuotais keliais reikia važiuoti gana toli ir aukštai. Taip pasiekėme kalnuose pasislėpusį Uzungiol (Uzungöl) ežerą. Deja anksčiau buvusį žavesį ši vieta praranda dėl atsiradusių daugybės kavinių, kioskų ir turistų kiekio, tačiau vis dar galima matyti gamtos grožį. Šioje vietoje dangų slėpė žemai esantys debesys ir dulksna. Apėję ežerą patraukėme į kitą slėnį, kuriame ruošėmės nakvoti. Pakeliui buvo trumpas sustojimas arbatos fabrike ir turėjome pamatyti kaip ruošiama juodoji, žalioji ir baltoji arbata. Juodosios jūros regiono Rizės apylinkės yra žinomos savo arbatos plantacijomis, kurias turėjome progą pamatyti. Įvažiavus į slėnį buvo dar daugiau arbatos fabrikų, matėsi daug mašinų, atvežusių arbatos lapus tiesiai iš plantacijų. Netrukus išvydome ir pačias plantacijas. Vaizdas įspūdingas: ant stačių šlaitų arbatos sodai ir jos lapus renkančių žmonių būreliai. Jau visai sutemus buvome Ayder kaimelyje. Aplinkui buvo daug žiburių, tačiau vaizdų nematėme tamsoje. Kitą dieną laukė nemažai vaikščiojimo, todėl reikėjo anksti eiti miegot.
Anksti ryte po pusryčių mus jau vežė dar aukščiau į kalnus – į Ayder plynaukštę. Ryte pamatėme ir kur nakvojome. Kerintys kalnų vaizdai, aplink mediniai namai, kuriuose įsikūrę viešbučiai, pansionai, restoranai, kavinės. Mediniai namai puikiai dera su aplinka. Taigi kalnų keliais įvažiavome į tankų ir vešlų mišką, kuriame karaliavo eglės, paparčiai ir samanos. Važiuojant skardžio kraštu žemai matėsi besiranganti srauni kalnų upė. Vos spėjome sukioti galvas į visas puses. Kai išvažiavome į atviresnę vietą, tai atsivėrė visas plynaukštės grožis. Ramybė, žaluma, nedideli namukai – pansionatai, laisvai besiblaškančios karvės, žydintys krokai. Ši diena buvo slėnių diena. Kalnuose besirangančiais keliukai nuvažiavome iki Palovit krioklio ir Zilkale pilies. Kalnai, kalnai, kalnai ir vešlūs miškai lydėjo mus šias dvi dienas. Kitą dieną vėl turėjome keltis labai anksti, todėl išsiskirstėme po kambarius dar anksčiau.
Ir vėl atsikėlę anksti ryte leidomės jūros pakrantės link. Šiandien važiavome į Gruziją – Sakartvelą. Mūsų kelionės tikslas – Batumis. Pasienį praėjome greitai ir autobusu važiavome iki Batumio. Šiuolaikinė prabanga, senieji restauruoti namai, tarybinių laikų namai – pabaisos. Visa tai šalia. Iš prabangos į skurdą ir iš praeities į dabartį keliavome kiekviename žingsnyje. Pietūs vietiniame restorane ir jau laikas buvo grįžti į Turkiją. Programoje buvo numatytas Karagiol (Karagöl) ežeras – žinoma kalnuose. Dar vienas paslėptas gamtos kampelis su nemažai vietinių turistų. Šiandien vakarieniavome ką tik atidarytame šeimos restoranėlyje “Tulay Abla’nin yeri“. Nuostabus skonis ir kokybė. Tikrai kaip naminis maistas. Dabar sėdžiu viešbučio restoranėlyje ir rašau, o rytoj atsikėlus anksti ryte pro langą atsivers nuostabios gamtos panorama ir kone po langais tekanti kalnų upė.
Labos nakties
Margirio kelionės 