Nauji ir neįprasti dalykai mane visuomet viliojo. Turėdamas laiko, dažniausiai stengdavausi nuvykti toliau ar arčiau, bet pamatyti kažką naujo sau, o gal ir kitiems. Taip dirbdamas Egipte dešimt metų, šalį išmaišiau skersai ir išilgai, bet žinoma liko dar nemažai neaplankytų vietų (viena jų Gilf Kebir). Turkijoje taip pat stengiuosi nuvykti į kuo daugiau vietų, kad pamatyti daugiau, turėti tikresnį įspūdį apie pačias įvairiausias vietas. To paties tikslo vedinas lankiausi ir kitose šalyse, kuriose arba dirbau ir keliavau, arba tik keliavau. Na ir ne paslaptis, kad daugiausia keliauta Viduržemio jūros regione ir Artimuosiuose Rytuose. Dar laukimo režime yra Libanas, Sirija, Irakas ir Iranas. Į Libaną “keliauju“ jau nuo 2005 metų, kai turėjau bilietus ir suplanuotą kelionę, kuri neįvyko dėl ten prasidėjusių neramumų ir atšauktų skrydžių. Žvilgsniu tą pusę varstau, bet kojos dar neįkėliau.
Sausio pradžioje tikiuosi įgyvendinti senokai planuotą tikslą ir kelionę, vis atidėliotą dėl pačių įvairiausių priežasčių, bet tai dar labiau skatino įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, laukti, ruoštis. Kelionės metu aplankysiu dvi šalis, kurios vis dar apgaubtos savotiškos paslapties skraiste, ypač viena jų. Pirmoji kelionės dalis vyks Saudo Arabijos karalystėje, o kita Omano sultonate.
Interneto ryšį tikiuosi turėti visą laiką, todėl įspūdžiais stengsiuosi dalintis visos kelionės metu. Galbūt tai paskatins ir kitus kelionėms rinktis kažką naujo ir neįprasto. O vėliau, žinoma, galėsime keliauti ir pažinti drauge.
Margirio kelionės 