Technologijoms užimant vis daugiau vietos mūsų gyvenime, dažnai pradedame nebeskirti su kuo bendraujame iš tiesų, o jeigu ir žinome, kad ne su dirbtiniu intelektu, tai mūsų bendravimas neretai būna jau pakitęs.
Dar visai nesenai puikiai naudojomės tik paieškos galimybėmis (google ar kt.), kai pateikiami šimtai tūkstančių galimų atsakymo versijų ir tuomet sisteminti, gilintis jau reikia savarankiškai, skiriant tam nemažai laiko ir pastangų, kad gauti tinkamą atsakymą.
Į mūsų gyvenimus įžengė CharGPT ir gauti susistemintą, apdorotą ir pritaikytą atsakymą tapo dar paprasčiau – davus tinkamus nurodymus, užtrunka sekundes ir jau turime rezultatą, kuriuo aklai pasitikime, nes jis atrodo puikiai. O ar tikrai?
Tačiau yra kita medalio pusė, kai negebame naudotis šiomis priemonėmis arba tiesiog neturime tokios galimybės ir mums reikia gyvo žmogaus, kuris atliktų aukščiau išvardintą darbą. Dažna kompanija jau apskritai beveik neturi arba visai neturi gyvo žmogaus bendravimui. Šioje vietoje atsiranda dilema ir mano manymu didžiausias nesusipratimas, nesuvokimas ar tiesiog nenoras suprasti. Turbūt kuris būna variantas, priklauso nuo situacijos ir informacijos ar paslaugos ieškančio žmogaus. Kompanijos turi aklai atsisakyti žmonių?
Aš už technologijas ir jų naudojimą, jeigu tai neperžengia ribos, kai jos dar nėra ištobulintos, kad pakeistų žmogų, bet jau jį pakeičia be alternatyvos. Taip pat esu nuomonės, kad daug siūlomų technologijų ne tik, kad neskatina savarankiško ir kritinio mąstymo, bet jį netgi slopina.
Ir vėl grįžtu prie bendravimo ir suvokimo su kuo mes bendraujame ir kaip. Čia jau paskutinių kelerių metų asmeninė patirtis, kai vis dažniau tenka susidurti su žmonių bendravimu mano atžvilgiu, tarsi būčiau paieškos sistema ar Chat GPT dirbtinis intelektas. Abi šios versijos (bent jau ne profesionalus naudojimas) yra nemokamos, tad ateina paklausimai kaip duotos užduotys: nesirenkant bendravimo laiko, aiškumo, konkretumo, grįžtamojo ryšio. Žmonės vis dažniau nebemoka išdėstyti savo norų, galimybių – paleidžiamas pasąmonės srautas ir tiek. Tada rezultatas būna apie viską ir tuo pačiu apie nieką. Atsakymo tikimasi konkretaus ir aktualaus, piktinamasi negavus tinkamo. Užsisuka užburtas ratas, didėja susierzinimas, nepasitenkinimas. Neretai nebejaučiamas atsiskaitymo už suteiktą paslaugą įsipareigojimas, nes aš juk tik paklausiau.
Ką siūlau?
Pirmiausia mano siūlymas yra suprasti su kuo mes bendraujame, t.y. su dirbtiniu intelektu ar gyvu žmogumi.
Pasirinkus bendravimą su gyvu žmogumi, suvokti, kad tai yra gyvas žmogus su poreikiu ilsėtis, turėti asmeninį gyvenimą.
Pasirinkus bendravimą su gyvu žmogumi, nesielgti su juo kaip su dirbtiniu intelektu, duodant neaiškias užduotis ar nurodymus kaip komandas, tikintis momentinio atsakymo, su pritaikyta ir individualia informacija pagal poreikius ir tikėtis, kad tai nieko nekainuos ar kainuos nedaug, nes juk tas žmogus viską padarė greitai kaip specialistas. Šioje vietoje dar pridėčiau, kad norint suteikti daugiau informacijos, kuri būtų kuo teisingesnė ir pritaikyta asmeniškai, reikia investuoti daug savo laiko ir neretai lėšų, kad sukaupti patirtį. Vadinasi ir paslauga negali būti nemokama.
Pasirinkus bendravimą su dirbtiniu intelektu, reikėtų nepamiršti, kad technologijos nėra tobulos ir dažniausiai neskaito minčių, o tik remiantis algoritmais ar jūsų naudojamų išmaniųjų įrenginių veikla, pateikia atsakymus, kurie nebūtinai bus tinkamiausi. Neretai apmokėtas marketingas stumtels jus ten, kur reikia pinigų mokėtojui ir nebūtinai jums. Bet taip, tai neretai kainuoja pigiau, nes nėra gyvo žmogaus darbo. Šiuo atveju reikia asmeninės patirties, skaitmeninio išprusimo, kad nebūtų nusivylimo.
Tad kviečiu visus naudotis technologijomis atsargiai, protingai, neretai saikingai, kaip įrankiu. Bendraujant su gyvais žmonėmis, kviečiu nenuvertinti kitų darbo, laiko. Juk norint kažką gauti, reikia kažką ir duoti.