Ganėtinai ilgą laiką skaitmeninių klajoklių užsibuvimo vietomis buvo ne tik tolimosios Azijos šalys, kurios viliodavo ne vien išlaidomis nuomai, maistui ir kitomis gyvenimui būtinomis išlaidomis, bet ir galimybe įdomiai keliauti šalyje dirbant ar, kitaip tariant, dirbti keliaujant. Dažniausiai tai būdavo programuotojai ir kitų profesijų atstovai, kuriems reikalingas geras ar tiesiog interneto ryšys. Populiariomis šalimis buvo ir vis dar yra Kipras (graikiškoji dalis), Malta, na ir žinoma Pietų ar Centrinės Amerikos šalys, viliojančios gamta, kultūra.
Nemažai metų praleidau dirbdamas Egipte, o vėliau grįžau gyventi į Turkiją. Man dar dirbant Egipte, nepaisant biurokratinių niuansų, tai buvo šalis, kurioje skaitmeniniai klajokliai galėjo kurtis. Žinoma šalis su savo specifika, todėl, sakyčiau, reikėdavo tam tikrų pomėgių (nardymas, paplūdimys, buriavimas, kaitavimas) ir atsisakyti nemažai europinius standartus ar galimybes atitinkančių dalykų. Be to šalyje atstumai milžiniški. Laikui bėgant situacija keitėsi ir ne į gerają pusę. Kam aktualu yra tik jūra ir kompiuteris, tuomet viskas daug paprasčiau, tačiau bendrai aplinka tapo nebe tokia palanki.
“Turkija ne Europa“, “Turkijoje nėra ką veikti“, “Turkijoje be paplūdimių nieko nėra“ ir dar daugybę kitų dalykų tekdavo ir vis dar tenka girdėti. Nesileidžiant per daug į polemiką šiuo klausimu, galiu pasakyti, kad per devynerius pastovaus gyvenimo ir dvidešimt darbo metų šioje šalyje, dar nespėjau aplankyti visko, kas įmanoma ir ką norėjau aplankyti. Tai be abejo patys įvairiausi paplūdimiai ir kalnuotos pakrantės, nuo kurių ir į kurias atsiveria nuostabūs vaizdai. Tai šalis, kurioje yra daugybė istorinio paveldo nuo šventyklų, statytų prieš dešimtis tūkstančių ir daugiau metų iki vėliausių laikotarpių, primenančių Europos miestus. Tai kalnų virtinės ir kai kurių kalnų viršūnėse net vasaros vidury nenutirpsta sniegas. Masė kitų dalykų, kuriuos galima išvysti, o susisiekimas šalies viduje yra tikrai pakankamai patogus tiek važiuojant automobiliu, tiek keliaujant autobusu ar lėktuvais.
Vienok šalyje vyksta tam tikri procesai, kurie sukelia vis daugiau nepatogumų ir vis dažniau priverčia pagalvoti apie persikėlimą į kitą šalį, kurioje būtų galima jaustis komfortabiliai. Apie viso to priežastis diskutuoti nenorėčiau, tačiau kas nutiko Turkijoje? Kaip žinia prieš metus laiko buvo nuspręsta administracinių vienetų lygmeniu kontroliuoti, kad nebūtų užsieniečių daugiau nei 20 proc. (šalies, savivaldybės ar seniūnijos lygmenyse). Ir visai nesvarbu ar jūs esate turistiniu pagrindu, ar turite įsigiję nekilnojamą turtą. Buvo pradėta masiškai neišduoti leidimų gyventi (pirmam kartui). Pratęsiant esamus dar buvo kiek ramiau. Tai sutrikdė ir nekilnojamo turto rinką. Vėliau prasidėjo ganėtinai gausūs jau esamo leidimo gyventi turistiniu pagrindu nepratęsimai, ko pasekoje per keliolika dienų turite palikti šalį. Ir nors turintiems nekilnojamą turtą ar turintiems verslą leidimai pratęsiami, tačiau kartas nuo karto būna nemalonių siurprizų. Kurie, beje, tampa vis dažnesti. Ne visi skaitmeniniai klajokliai siekia turėti savo nekilnojamą turtą šalyje, įskaitant ir mano atvejį. Tiesiog reikia patogių gyvenimo sąlygų, tinkamos aplinkos, tinkamų sąlygų judėti šalyje ar į užsienį, kad tai netrukdytų darbui. Šiuo metu tai yra klausimas, priverčiantis vis dažniau susimąstyti.
Kokioje šalyje jūsų manymu yra patogiausia būti skaitmeniniu klajokliu ir kodėl?