Margirio kelionės

Šiandien prasidėjo naujasis atostogų Turkijoje sezonas – Antalijoje nusileido pirmasis šiais metais užsakomojo skrydžio lėktuvas. Lietuviai yra vieni anksčiausiai pradedančių vasaros sezoną Turkijoje. Daug pasiilgusių jūros, baseinų, pirčių, vandens kalnelių, aptarnavimo restoranuose, visko įskaičiuoto, gulto prie jūros ar tekilos bare. Džiugina orai nemėgstančius alinančių vasaros karščių. Plūstels lietuvaičiai į kurortus dairytis ar kas nepasikeitė nuo pernai. Sezonui ruošėsi ir viešbučiai. Kai kurie renovuoti iš pagrindų, kiti praeito sezono ženklus slėpė po kosmetinio remonto makijažu, kai kurie ilsėjosi. Sezono pradžia Viduržemio jūros pakrantėje visuomet suteikia malonaus sąmyšio jausmą, kai dar nėra spūsties, bet lyg ir visi primiršę ką veikė pernai. Kol oras tik šyla, yra puikiausias metas leistis į tolimesnias išvykas, idant susipažinti su šalies istoriniu paveldu, o važiuojant kalnuose dar galima išvysti ir sniegą. Daugiau gamtos kontrastų, gaivumo, tad šiuo metu iš Antalijos galite nuvykti iki Kapadokijos, Pamukalės, Pergės, Termesos, Anamūro. Kalnų upės iš po žiemos yra dar sraunesnės, tai pramiklinti rankas ir kojas galite leisdamiesi kalnų upėmis. Be abejo žiemos snaudulį galite nuprausti ar masažuojamo kūno malonumą pajausti turkiškose pirtyse.
Tačiau Turkija nėra vien tik Antalija ir Viduržemio jūros pakrantė, todėl keliavimo galimybės bei horizontai yra labai platūs. Keliauju šalyje nemažai ir tikrai yra daug vietų, kurios yra malonios akims. Lietuviams dar yra pakankamai neįprasta girdėti, kad Turkijoje galima leistis į žygius, kurie išties yra nepaprastai populiarūs turkų tarpe. Tam puikiai tinka kalnai, plynaukštės, jūros pakrantės, nes yra daug įprastų maršrutų, takų, o šios kelionės gali tęstis nuo keleto valandų iki keleto dienų. Taigi, net atvykę trumpų atostogų su visais įmanomais maitinimais, dieną galite skirti mėgstamam užsiėmimui – žygiams. Jeigu Antalijos regionas yra labiau pririštas prie užsakomųjų skrydžių grafiko nuo kovo iki lapkričio, tai kitas vietas galite pasiekti reisiniais skrydžiais ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų šalių apslritus metus. Žinoma, ne visuomet skrydžiai tiesioginiai. Kapadokija, Gaziantepas, Mardinas, Trabzonas, Stambulas. Kapadokijoje galite pasijusti kaip gamtos sukurtos pasakos šalyje. Čia ugnikalnių, lietaus ir vėjo bendra kūryba lavina vaizduotę. Gaziantepe galima klajoti po virtuvę, nes sakoma, kad jei Turkija būtų kaip namai, tai Gaziantepo miestas būtų virtuve juose. Mardine galima puikiai pajusti ne tik etninę, bet ir religinę įvairovę. Apylinkėse gausu veikiančių vienuolynų, bažnyčių. Tarp Gaziantepo ir Mardino yra ne tik istorinio tarpupio ir Mesopotamijos pradžia, bet ir civilizacijų lopšys. Vienas po kito ausis ir akis pasiekia daugiau nei dešimt tūkstančių metų skaičiuojančių šventyklų aprašymai ir pristatymai plačiajai visuomenei. Giobeklitepe, Bondžuklutarla, Nevali čiori. Į Trabzoną atvyksta ne tik arabai pasižvalgyti po vešlius kalnus, plynaukštes ir konservatyvesnius miestus. Juodosios jūros regione galima rasti vienuolynus, soborus, bažnyčias, arbatos plantacijas, nuo stiklinių terasų pasigrožėti giliais slėniais ir padrebinti kojas žvelgiant žemyn. Stambulas yra ne tik šalies didžiausias miestas, bet ir kosmopolitiškas megapolis, kuriame galima rasti visišką ramybę parkuose, galvos skausmą keliantį erzelį turguose ar judriose gatvėse, prabangiausius naktinius klubus ar meihanes. Šiame mieste yra ne tik rūmai ir šimtai požeminių cisternų, bet taip pat vienuolynai, cerkvės, sinagogos, katedros. Stambule galite blaškytis po serialuose matytas spalvotų namu gatves Balato rajone, valgyti Bosforo pakrantėje esančiuose restoranuose, leistis į išvyką laivu Bosforo sąsiauriu ar aplankyti Princų salas. Tuo pat metu galite lankytis meno galerijose, muziejuose, palikti pinigus prekybos centruose. Stambulas nerimsta apskritus metus. Gal kiek mažiau būna turkų vasaros metu, kai stambuliečiai išvyksta laiką leisti vasarnamiuose.
Mane Stambulas visuomet atstumdamas traukė. Patiko nuo pat pirmos akimirkos. Šiuo metu, kai aštuonerius metus gyvenęs Antalijoje palikau šį miestą ir persikėliau į Marmara regioną, Stambulas tapo ranka pasiekiamas. Ir nenorint perdegti tuo pomėgiu ar būti atstumtam Stambulo kraštutinumų, aš juo mėgaujuosi būdamas šalia. Kalnų ir žygių kalnuose pomėgis niekur nedingo. Šiemet keliausiu net su keliomis grupėmis, tačiau veiklos virsmas suteikia daugiau gyvybingumo, mažina galimo nuobodulio pavojų. Stambule galime ieškoti ne tik stebuklingų savybių turinčio vandens šaltinio, ne tik galvas užvertę mėgautis pastatų architektūra ar klausytis žuvėdrų juoko, bet taip pat mėgautis kitomis šio miesto teikiamomis galimybėmis pažinčiai su šalimi, jos tradicijomis, pažinčiai su žmonėmis. Ir nors šiuo metu mintys tik bręsta, tačiau jau dabar drauge galime pamatyti daugiau, nei rodo reklaminiai filmai.