Margirio kelionės

Šį klausimą noriu užduoti ne tik įmonėms, bet ir individualią veiklą vykdantiems asmenims. Gal labiau ne tiek klausimą užduoti, bet kiek garsiai pagalvoti ir padiskutuoti.
Kaip mes to norėtume ar nenorėtume, bet vyksta tam tikri procesai visame pasaulyje: globalizacija, skaitmenizacija. Viskas sparčiai keičiasi, atsiranda įtraukties poreikis, supratimo. Daug naujų ausiai ir akiai žodžių galima matyti viešojoje erdvėje ir vis dažniau juos reikia naudoti savo kalboje. Yra paprasta įsijungti kompiuterį ar naudotis išmaniuoju telefonu ir įsivaizduoti, kad jau pasiekėte visą pasaulį ir to gana. Viskas sukramtyta, paduota ir belieka nuryti. Iš vienos pusės taip, tačiau iš kitos pusės aš vertinu gyvą bendravimą, gyvą patirtį, kai galima objektą pamatyti pačiam, užuosti kvapus ir išgirsti garsus. Tokiu būdu susidaryti savo nuomonę, neretai pašalinant išankstinius nusistatymus ir stereotipus. Nesinori vien tik nuryti tai, kas yra paduota. Keliaujant į svečias šalis yra pamatomas kitas gyvenimas, kita kultūra, girdima kita kalba, matoma kitokia gamta, girdima kita muzika, išgirstama kita nuomonė. Taip pat yra atitrūkstama nuo kasdienybės, rutinos, kartais atitrūkstama nuo lenciūgo.
Manau, kad kiekvienam kolektyvui yra sveika išvykti drauge ir kolegas pamatyti bei su jais pabūti kitoje aplinkoje. Paprasčiausiai drauge praplėsti akiratį ir galbūt tai padės darbo procesuose įgyvendinant idėjas, kuriant planus, bendraujant. Vis populiaresnėmis tampa ir darbinės atostogos, kurių metu darbas nesustoja visiškai ir dalis laiko yra skiriama įprastam darbui, tačiau užvėrus kompiuterį ar atsitraukus nuo darbų išmaniuosiuose telefonuose, juose įjungiama kamera nuotraukų ir vaizdo įrašų darymui ar tiesiog vėdinamos galvos nuo visų šių išmanių įrengimų.
Aš pastebiu, kad ir pats keliaudamas toliau ar arčiau, neatsitraukiu visiškai nuo darbo, tačiau nauji įspūdžiai ir kelioninis fizinis nuovargis suteikia proto žvalumo, įdėjų išgryninimo ar idėjų “pagavimo“ aplinkoje.
Pats į savo klausimą atsakyčiau, kad planuojant kitų metų biudžetą, tikrai reikėtų dalį skirti kelionėms ar išvykoms, aplinkos pakeitimui, gyvam bendravimui. Mokymai, vidinės kolektyvo situacijos tyrimas ir koučingas galėtų būti kelionės dalimi. Džiaugiuosi tiesiogiai patyręs koučingo naudą ir žengęs svarbius žingsnius, priėmęs svarbius sprendimus. Už tai esu dėkingas koučerei Linai. Labai džiaugiuosi šiemet atnaujinęs senus ryšius ir užmezgęs naujus. Todėl jau dabar planuoju keletą kelionių, kurių dėka noriu praturtinti ne tik savo žinių bagažą, bet ir praplėsti akiratį, galbūt atsikratyti stereotipų, susidaryti savo nuomonę ir pasiūlyti daugiau skanių kąsnelių kitiems.
Ką galvojate, ar planuojate savo ir kolektyvo keliones geresnės darbo aplinkos ir nuotaikos sukūrimui bei akiračio praplėtimui?