Kiekviena diena pasaulyje yra skirta įvykiams ar grupei žmonių išskirti, paminėti. 1992 metais Jungtinių Tautų Organizacija gruodžio 3-ąją paskelbė Tarptautine neįgaliųjų žmonių diena. Tačiau kiek iš tiesų neįgaliesiems yra skiriama dėmesio ir jiems sukuriama galimybių keliauti. Kalbant apie Turkiją, dažname mieste net ir ne pagrindinėse gatvėse galima matyti šaligatvius, kurių dalis yra pritaikyta tiek turintiems judėjimo negalią (keliaujantiems vežimėliuose), tiek su regos negalia. Yra ne tik nuožulnus šaligatvio kraštas, bet ir speciali geltonos spalvos juosta, kuria gali eiti regos negalią turintys. Dažnas šviesoforas yra su garso funkcija. Savivaldybėms priklausantys miesto transporto autobusai taip pat pritaikyti vežimėliuose keliaujantiems žmonėms. Juose vairuotojai atlenkia įvažiavimą į autobusą, jo viduryje yra vieta vežimėliui su prisegimo funkcija. Ne kartą yra tekę matyti ir stoteles miestuose, kurios skirtos neįgaliųjų vežimėlių baterijos įkrovimui. Taip pat įvairiuose miestuose yra įrengti parkai, vadinami Engelsiz Yaşam Parkı (turk. gyvenimo be pliūčių parkas). Juose sūpynės, kalneliai, takeliai yra pritaikyti vaikams su negalia. Be jokios abejonės nėra situacija ideali ir dar daug kur reikėtų pasitempti, tačiau vien tik žvelgiant socialinės medijos skelbimus šiandiena, galima matyti daug renginių, kuriais atkreipiamas visuomenės dėmesys į reikalingą visų grupių įtraukimą į bendrą gyvenimą. Anot Muratpaša savivaldybės šūkio: “Kliūčių dalintis gyvenimu nėra. Nė vienos dienos metuose. Drauge esame kiekvieną gyvenimo akimirką.“
Ir iš tiesų kiek mes (įskaitant ir mane) žinome apie viešbučius, draugiškus neįgaliesiems (su įvairiomis negaliomis), kuriuose yra patogi teritorija ir viešos erdvės, įėjimas į jūrą, įlipimas į baseiną, kambariai ir kt. Kol kas dar turbūt per mažai. Ir nekalbu apie žvaigždutes, nes esu ne kartą matęs žemesnės kategorijos viešbučiuose specialų nuleidimą į baseiną, o aukštesnės kategorijos viešbučiuose ne visuomet. Tokį patį klausimą sau galėtume užduoti ir dėl miestų. Dirbant tiek Egipte, tiek Turkijoje keliaujančių grupėse ne kartą buvo žmonių, kurie nemato, bet puikiai jaučia ir girdi, negirdi, bet mato ir skaito iš lūpų. Žmonėms įdomu, smagu, prasminga.
Drauge pasistenkime ir ne tik šiandien, kad keliauti, ilsėtis, mėgautis, ragauti galėtų kuo daugiau žmonių.
Margirio kelionės 