Sinagogos Turkijoje

Sinagoga – judaizmo tikėjimą išpažįstančių žmonių maldos namai. Turkijoje taip pat yra nemažai sinagogų, kurių ne visos atvėrusios duris tikintiesiems ar lankytojams, kai kurios jų prastos būklės ar virtę kitos paskirties pastatais. Judaizmo maldos namai yra išsibarstę po visą šalį.

Kalbant apie Turkijoje gyvenančius žydus ir jų istoriją, ji tęsiasi labai ilgą laiką – gerokai iki ateinant ir šalį užkariaujant seldžiukams ar osmanams. Daugelyje romėniškojo laikotarpio miestų (Ankyra, Sardis, Afrodizijas, Korykos, Leodikija, Mindos, Platėja, Andriakė) gyveno nemažos žydų bendruomenės, kurių vienas iš verslų buvo prekyba. Vėlesniu laikotarpiu – ypač osmaniškuoju, nemažai žydų pasitraukė iš Europos (Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos) ir įsikūrė šiandieninės Turkijos teritorijoje, kūrė naują gyvenimą, verslus, statė maldos namus. Pirmoji Stambulo spaustuvė buvo įkurta imigrantų iš Ispanijos – brolių David ir Samuel ibn Nahmias dar XV a. pabaigoje. Keleto amžių bėgyje Stambulo, Izmiro, Salonikų (šiandieninė Graikija) ir Safedo (šiandieninis Izraelis) miestuose įsikūrę pabėgėliai iš Ispanijos ne tik kūrė odos išdirbėjų, tekstilininkų verslus, bet ir užėmė gana aukštus postus tuometiniuose sultonų rūmuose. Dauguma rūmų gydytojų buvo žydai. Beje, nemažai turėjo įtakos ir Osmanų imperijos užsienio politikai bei santykiams su kitomis šalimis. Tuo pačiu laikotarpiu buvo parašyta nemažai svarbių literatūros kūrinių: Jozef Karo Shulhan Aruh, Salamon ben Moses ha-Levi Alkabes Leha Dodi penktadienio vakaro himnas, Yakov Kuli Me-am Lo’ez, rabinas Abraham be Isak Asa ir kt. Po didžiojo pasitraukimo iš Ispanijos, įsikūrę Osmanų imperijoje turėjo įstatymais paremtą apsaugą. Prabėgus keletui metų po pasitraukimo į Portugaliją ir išvarius juos iš ten, kita dalis pabėgėlių taip pat įsikūrė Osmanų imperijoje. Vėlesniais laikotarpiais daug pabėgėlių atvyko iš Maroko, taip pat XIX a. pabaigoje iš Rusijos. Didžiulė žydų bendruomenė visą laiką gyveno Edirne mieste (ankstesnis pavadinimas iki osmanų užkariavimo miesto pavadinimas buvo Adrianopolis).

Šiuo metu sinagogos yra: Ankaroje, Adanoje, Bursoje (3), Čanakalėje, Edirnėje, Gaziantepe, Antakijoje (2), Stambule (42, iš kurių 20 visiškai apleistų), Izmire (14, iš kurių daugelis apleistos), Manisoje, Kilise.

Visos Turkijoje esančios sinagogos yra pastatytos labai skirtingais laikotarpiais, todėl skiriasi jų stilius, apipavidalinimas ir panaudotos medžiagos, ne visos likusios iki šių dienų yra atvėrusios duris kiekvieną dieną. Gaziantepo sinagogą galima aplankyti kaip muziejų, kuris priklauso Kultūros ministerijai, Edirne sinagoga po restauracijos visai nesenai buvo atverta lankytojams. Bene daugiausia sinagogų buvo ir yra Stambulo mieste. Į šį miestą persikėlė nemažai žydų kilmės gyventojų ne tik po jo užkariavimo XV a. viduryje, bet ir XIX a., XX a. Stambule šiuo metu veikiančios sinagogos: Ahrida, Aškenaz, Bakirkoy (tik šabo metu), Bet Avraam, Bet Izrael, Bet Nissim, Bet Yaakov (tik šabo metu), Bet Yaakov Heybeliada saloje tik vasaros metu, Burgazada to paties pavadinimo saloje tik vasaros metu, Džadebostan Bel el, Etz Ahayim, Hemdat Izrael, Hesed le Avraam Biujukada saloje tik vasaros metu, Italų sinagoga (šabo metu), Kal Kadoš Čorapči Han, Maalem, Neve Šalom, Šaar Ašamayim, Janbol, Jenikioj (šabo metu), Ziulfaris tapo muziejumi. Kai kurios išvardintų sinagogų duris atveria tik privačioms ceremonijoms.

Apleistų sinagogų likimas yra labai įvairus. Vienos jų nebebuvo atstatytos po gaisro, kitos buvo parduotos, sumažėjus tikinčiųjų skaičiui perduotos miesto žinion ar virtę amatininkų studijomis, yra sugriuvusių dėl nepriežiūros. Net ir į mano išvardintas veikiančias ar veikiančias tik tam tikromis dienomis sinagogas (jei jos nevirtę kultūros namais, muziejais ar galerijomis) pakliūti praktiškai neįmanoma dėl didžiulės pastatų apsaugos, todėl tiesiog einant pro šalį užeiti yra beveik neįmanoma.

Norėdami leistis į įdomias keliones Turkijoje, galite dėl jų organizavimo susisiekti su manimi.

Straipsniui naudotos medžiagos šaltiniai:

http://www.turkyahudileri.com

http://www.wikipedia.org


Komentuokite

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.