Į klausimą koks motyvas pirmiausia asocijuojasi su Turkija, ne vienas atsakytų, kad tulpė. Jos yra visur aplinkui ir ypač kasdieniame gyvenime – turkiškos arbatos stiklinaitės pavidalu. Dabar dažnai tulpė yra siejama su Olandija, nes į daugelį gėlių parduotuvių ir namų tulpės ar jų svogūnėliai atkeliauja būtent iš Olandijos. Tačiau ši šalis tik sukūrė jau kelis šimtmečius puikiai veikiantį verslą. Dar XVI a. tulpių svogūnėliai atkeliavo į Olandiją iš tuometinės Osmanų imperijos, su kuria olandus (ypač Van Loon šeimą) siejo puikūs prekybiniai ryšiai. Neilgai trukus tulpių verslas klestėte klestėjo. Jų buvo labai įvairių rūšių, o gėlės kaina galėjo siekti ir gyvenamojo namo kainą. XVII a. pirmoje pusėje ištikus krizei tulpių verslas sustojo, tačiau ir vėl greitai įsibėgėjo. Šios gėlės keliavo į visą pasaulį, pradėti rengti tulpių festivaliai. Tačiau kaip gi pati Turkija? Iš Turkijos svogūnėliai buvo išvežti ir olandų pagalba pasklido po visą psaulį, tačiau niekas Osmanų imperijoje šių gėlių neišnaikino, o priešingai – jas buvo galima matyti visur tiek soduose, tiek puošyboje. Ypač XVI a. tulpės ir jų atvaizdai buvo visur: keraminių plytelių puošyboje, mečetėse, kilimų raštuose, ant indų, rūbų, sienų, poezijoje. Tame pačiame amžiuje sultonas Suleimanas buvo pakvaišęs dėl tulpių ir netgi jų žydėjimo metu rengdavo puotas rūmuose su daugybe svečių. Nepaisant šio sultono šėlsmo, jau XV a. tulpės motyvas labai dažnai sutinkamas turkų poezijoje. Savo poezijoje dar XIII a. tulpes mini ir žymusis sufizmo pradininkas, filosofas, poetas Mevlana Dželaledin Rumi. Aladino Keikubato rūmuose randama tulpių motyvų, tačiau ankstesnio laikotarpio architektūroje ir mene (bizantiškasis graikiškasis) tulpių nėra. Kodėl? Tulpes į Turkiją (šiandieninės Turkijos teritoriją) atsinešė turkų klajokliai XI a., kurie atvyko į šias žemes iš Rytų ir tulpės iš tiesą sakant yra kilę iš Himalajų.
Kitose kalbose vartojamas žodis tulpė buvo išgirstas Osmanų imperijoje kai tulpės vietinių gyventojų buvo vadinamos tulipan ir greičiausiai buvo supainiotos su žodžiu tülbent (audeklas, iš kurio buvo daromas turbanas ir dėl gėlės formos panašumų su juo taip vadintos tulpės). Tuo metu žinomiausia buvo vadinama kefe lale. Kefe – pietinė Krymo dalis, priklausiusi Osmanų imperijai. Iki XIX a. pradžios taip buvo vadinta Feodosija.
Osmaniškosios tulpės žiedas migdolo formos, žiedlapiai durklo formos, o jų galiukai smailūs kaip adatos. 1730 m. pasibaigus tulpių erai, trukusiai apie dvylika metų, pamažu išnyko iš osmaniškoji tulpė, likusi tik mene. Ši tulpė dar vadinama Stambulo tulpe ir ją – išnykusią XIX a. bandoma atgaivinti genetinių tyrimų pagalba.
Šiandien tulpė – Turkijos simbolis, kuris naudojamas reklaminiuose filmuose, logotipuose. Tulpes galima matyti meno kūriniuose, ant pastatų ir jų viduje. Tulpės naudojamos puošti audinius ir rūbus, indus. Labai dažnai šios gėlės yra vienos seniausių meno rūšies – ebru (eb – vanduo, ru – paviršius) elementas. Kasmet Stambulo mieste Emirgano parke vyksta ir tulpių festivalis. Ne tik Emirgano parkas, bet ir visas miestas pražįsta šimtais tūkstančių įvairiaspalvių tulpių žiedų, o neretai ir daugelis kitų miestų pavasarį pasipuošia tulpių kilimais.
Margirio kelionės 