Kitoks poilsis gamtoje

Ką tik turėjau puikią progą vėl pabūti gamtoje ir gryname ore, tačiau nereikėjo vykti kažkur labai toli ar labai aukštai – tik valanda kelio nuo namų. Dažniausiai siūlau nestandartinį poilsį ir keliones, kurios suteikia daugiau įspūdžių ir būna daugiau šansų patirti įvairių nuotykių. Ši mano išvyka buvo ne išimtis, nes dauguma mano kelionių, ypač šią vasarą, subrandina naujas mintis ir idėjas, kurias vėliau galima paversti kelionių pasiūlymais.

Ši mano išvyka iš tiesų buvo bendros idėjos su keletu draugų rezultatas. Dažnas išvykdamas į kelionę nori pasprukti nuo kasdienybės, nuo didesnio žmonių kiekio, tačiau per daug nenutolti nuo civilizacijos ir kultūrinio ar istorinio pažinimo. Svečių namai yra įsikūrę šios idėjos įgyvendinimui labai tinkamoje vietoje – netoli ežero, ant kalvos, šalia miško, netoli nuo pagrindinio kelio, netoli oro uosto. Maistas gali būti paruoštas su įvairiais pagardais, jų pririnkus šalimais esančiame miške.

Sekmadienį buvome popiet ir dar lepino saulės spindulių skleidžiama šiluma, todėl iš karto pradėjome kopti į kalną miško takais. Galybė mirtų krūmų (mėlynomis ir baltomis uogomis), rožių rūšių ir po to kur ne kur pasirodė grybai. Po ilgų diskusijų išsiaiškinome, kad tai yra kazlėkai, kurių turkai paprasčiausiai nevalgo. Kylant taku, dešinėje pusėje mus visą laiką lydėjo vaizdas į Karadžaoren ežerą, kurio vanduo po sausos vasaros gerokai nuslūgęs. Krūmus keitė nedideli medžiai – tai spygliuočiai, tai lapuočiai ir vėliau keletas rūšių ažuolų. Lietuvoje mes pratę prie standartinio ąžuolo, iš kurio pinami vainikai, kuris vaizduojamas simbolikoje. Čia suaugę ąžuolai gali būti krūmo dydžio ir mažais dygliuotais lapais bei šakomis. Tačiau šių ąžuolų gilės panašiausios į “lietuviškas“. Didesni ąžuolai, kurie primena tuos lietuviškus, savo išvaizda ir lapais subrandina tokio dydžio giles, kad Lietuvos šernai turkiškiems gali nuo dūšios pavydėti. Kaip tik dabar yra tas metas, kai lapuočiai pakeitę spalvas į rudenines ir ąžuolai apie save pribarstę galybę gilių. Vakarais ir naktimis šernams puota. Dar kol kas nė vieno jų neteko matyti, nors kelio ženklų, įspėjančių apie galinčius į kelią išbėgti šernus, yra labai daug. Kuo aukščiau ir giliau į mišką, tuo lapų paklodė darėsi storesnė ir daugėjo ne tik medžių, bet ir grybų. Galiausiai pakilome ant kalno viršūnės, kur dar pagavome saulės spindulių ir kaip tikri žygeiviai prisėdome išgerti kavos. Šiuo metu saulė leidžiasi gana anksti ir tada oras iš karto atvėsta. Kadangi saulė pradėjo slapstytis ne tik už medžių bet ir artėti kalnų viršūnių link, reikėjo grįžti. Leistis buvo kiek sudėtingiau dėl storo spyglių patalo. Šioje vietoje draugavo ir spygliuočiai, ir lapuočiai, todėl po kojomis buvo ir lapų, ir spyglių mišinis. Patrepsėdami, pasižargstydami, pabėgėdami ir pasijuokdami, pilnomis rankomis konkorėžių ir prisirinktų augalų (mirtų, mėtų, čiobrelių) ar gilių nusileidome žemyn. Saulė dar nebuvo visiškai nusileidusi, todėl nusileidome prie ežero. Čia įrengta keletas turkiškų pavėsinių ir paruošta vieta didesnei pavėsinei, nuo kurios atsivers kalnų ir ežero panorama. Kadangi ežero vanduo atslūgęs, tai jo dugnu ėjome iki vandens, tačiau sueižėjęs dumblas buvo minkštesnis nei tikėjomės ir iki vandens prieiti nepavyko. Dabar jau turėjome tik keletą minučių iki kol saulė nusileis ir po to staiga pasijuto vėsuma – vis tik jau žiema, nors ir be sniego čia. Kol neatitverta dalis terasos, tai vakarieniavome viduje ir čia visą vakarą šildė didžiulis pečius. Lauke nė garso ir tik spragsinti ugnis. Lyg ir daržų ravėti ar bulvių kasti visą dieną nereikėjo, tačiau grynas oras, soti vakarienė ir ramybė labai greitai suvystė ir nunešė į lovas.

Pirmadienį grasinosi būti lietaus nuo pietų, todėl kėlėmės anksti ryte, kad papusryčiauti. Šią dieną mano beveik slaptai svajonei apsilankyti Yazılı kanjone nebuvo lemta išsipildyti, nes šiuo metu tvarkomas trumpasis kelias iki jo, o ilguoju užtruktų žymiai ilgiau, tad nusprendėme važiuoti ant vienos iš kalvų, kur įrengta panoraminė apžvalgos aikštelė. Kadangi vasara jau pasibaigusi ir oras vis labiau ir labiau primena žiemą, tai ir atvykstančių čia būna labia nedaug. Atvykę ryte radome tuščias molinių suvenyrų parduotuves, tačiau ne lentynas ir pasitiko mus tik vienintelis sargas – tos dienos mūsų pasivaikščiojimo gidas – šuo, kurį praminėme Šariku. Ežeras nėra apvalios ar ovalo formos, tačiau netaisyklingos ir su daugybe įlankų ir salų. Kol nepradėjo lyti nusprendėme kiek pasivaikščioti ir pasigrožėti vaizdais. Ąžuolai, pušys, grybai, įvairūs krumynai, dirbami nedideli žemės plotai ir išsibarstę ožkų bandos. Po kurio laiko oras pradėjo kiek bjurti, todėl paspartinę žingsnį grįžome ir vėliau nusilę nuo kalno viename iš pakelės sustojimų atsigėrėme turkiškos kavos. Taip dviejų dienų išvyka pasibaigė turkiška kava, prasidėjusiu lietumi ir maloniais įspūdžiais.

Čia galima atvykti apskritus metus. Tai priklauso nuo to, ką norima pamatyti, paragauti ar patirti. Su draugais rengsime sveikatos keliones, kuriomis galima apimti daug dalykų: sveiką mytybą, ramybę, jogos ir meditacijos praktikas, žygius. Pavasarį čia galima grožėtis įvairiaspalviais žiedais, vasaros metu malonia šiluma ir žaluma, rudenį subrandintais vaisiais ir uogomis. Ši vieta yra tik valanda kelio nuo Antalijos oro uosto vaizdingomis vietovėmis. Poilsio gamtoje metu galima aplankyti rožių ar levandų laukus netoli Ispartos – apie pusantros valandos kelio (gegužės antra pusė, birželis ir liepos pradžia). Iki Pamukalės baltųjų terasų ir antikinio Hierapolio miesto apie trys valandos kelio (apskritus metus). Norėdami paslidinėti ar kalnuose galite vykti iki Davraz slidinėjimo kurorto, kurį pasiektumėte kiek ilgiau nei per valandą laiko (sausis , vasaris, kovas). Iki Sagalassos antikinio miesto apie valanda kelio. Netoli yra net keletas ežerų ir nacionalinių gamtos parkų. Iki Yazılı kanjono kiek virš valandos ilguoju keliu. Ten nuostabi vieta žygiams ir sportiškesniems pasivaikščiojimams gamtoje ar maudynėms kalnų upėje. Tik pusvalandis kelio iki Kremna antikinio miesto griuvėsių. Žinoma yra pasirinkimas ar norėtumėte vykti ir į tolimesnes išvykas. Veiklos ir galimybių apstu. Taip pat poilsį čia galima derinti su keleto dienų poilsiu prie jūros.

Dėl nestandartinių kelionių susisiekite su manimi.


Komentuokite

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.