Turkijos kultūrai įtakos turėjo begalė civilizacijų, tautų ir imperijų. Tai atsispindi ne tik istorinėse vietose, bet ir virtuvėje, muzikoje, vietovardžiuose. Netgi modernioje turkų kalboje. Be viso šito šalis dar gali pasigirti ir savo gamta. Krantus skalauja keletas jūrų, šalis išraizgyta upių, telkšo daug ežerų. Kraštovaizdį dar įspūdingesniu daro kalnų virtinės. Visa tai yra gamtos stichijų kūryba. Gamtos menu galima pasigrožėti tokiose istorinėse vietose (kur puikiai prisitaikė gyventi žmogus) kaip Kapadokija, Vanadokija, Frigijos slėnis ir kt. Žemės drebėjimų ir vandens pagalba prieš daugybę tūkstantmečių susidarė slėniai, kanjonai ir iki šiol kontūrus labai pamažu keičia tekančios upės ir krentantys kriokliai. Ne be reikalo Turkijoje yra labai daug keliautojų bendruomenių, kurie renkasi gamtą. Nakvynės būna pasirenkamos paprastuose viešbučiuose ar palapinėse, tačiau žiūrint jų nuotraukas net pavydu darosi. Ne vieną kartą yra tekę prisijungti prie tokių grupių keliaujant nelabai standartiniais maršrutais žiemos metu ar pavasarį. Žinoma, tada oras nelabai lepina, bet įspūdžiai neišdildomi. Šiais metais pasitaikė proga su draugais labiau patyrinėti Antalijos provincijos gamtą. Kol kas nėra svilinančio karščio, tai ir kalnuose mažesnė rizika yra iškepti. Taip per porą savaičių išnaršėme kelis kanjonus, nors prieš akis dar jų daugybė didesnių ir mažesnių, o mano akys jau krypsta į vienus didžiausių ir įspūdingiausių Juodosios jūros regione.
Rojaus kanjonas (Cennet kanyonu) prie Evrenseki miestelio yra palyginus nedidelis ir iš tolo jo neįmanoma pamatyti. Nuo pagrindinio kelio jis nutolęs apie penkiolika kilometrų ir palikus automobilį pamiškėje toliau reikia eiti pėstute. Tai iš tiesų paslėpta vieta ir tuo pasirūpino pati gamta: miškas, krūmynai, stačios uolos, slidūs akmenys, slidus spyglių patalas. Žioplinėjant galima ir sprandą nusisukti, todėl reikia avėti patogia ir neslidžia avalyne, dėvėti patogius rūbus ir žiūrėti po kojomis. Turkai čia mėgsta pašokinėti į vandenį ir su savimi vedasi vaikus, bet ši mintis ne pati geriausia.
Giuver kanjonas (Güver kanyonu) nutolęs nuo Antalijos miesto per penkiolika kilometrų. Čia galima prie skardžių privažiuoti net keliose vietose ir po to jau ganytis pėstute. Net sunku patikėti, kad visa tai netoli miesto. Vėlgi reikia patogios avalynės ir rūbų, bei žiūrėti po kojomis, nes čia tai nugarmėti galima visus pusantro šimto metrų žemyn. Niekas net kaulelių nesurinktų. Ištisi pušynai kiek tik mato akys, netoli išsibarstę įvairūs tyrimų, skiepijimo, sodinukų ir panašūs plotai. Vaikštant teko sutikti keliautojus iš Lenkijos, kurie jau keletą mėnesių keliauja Turkijoje savo mini kemperiu. Pasistatė žmonės kėdę ant uolos atbrailos ir ramiai sau svaiginasi vaizdais. Šio kanjono ilgis ne vienas kilometras ir jis sudarytas iš poros atšakų, yra įrengta keletas apžvalginių terasų, nuo kurių galima pasižvalgyti visus tuos daugybę metrų žemyn. Tarp kitko nuo čia visai netoli ir antikinis Termessos miestas ant kalno. Jis vertas atskiros kelionės.
Giuver kanjono savotiškas pratęsimas yra visai šalia Konyaalti rajono esantis Kapuz kanjonas. Tai nedidelis plyšys tarp kalnų, iki kurio paprasta nueiti, bet automobilį reikės palikti prie upės ir tada padėlioti kojas dar kelis šimtus metrų. Pamažu kyla šlaitai, daugiau augančių pušų, o kitoje pusėje nemenki sodai. Priėjimas yra tik prie kanjono pradžios, tai čia neorganizuojant pikniko galima užtrukti visai neilgai. Norint pamatyti kas yra giliau tektų plaukti. Reikės kažkada pabandyti gauti kanojas ir jomis leistis į kanjono gilumą. Ten uolos šauna taip pat ne vieną dešimtį metrų aukštyn ir po to pereina į Giuven kanjoną.
Tačiau tai bus ateity, nes dar yra likę nemažai lankytinų vietų Antalijos apylinkėse. Jau esu rašęs apie Giojniuko (Göynük kanyonu) kanjoną prie to paties pavadinimo kaimelio. Ten būna organizuojama ir body rafting pramoga kai einate, plaukiate ir kopiate tarpekliu patys. Arčiau Mūlos provincijos yra Saklikento kanjonas, na o Alanijos miesto pusėje Sapaderės kanjonas turbūt daugeliui atostogavusių jau žinomas. Visus Turkijos kanjonus būtų sudėtinga ir išvardinti vienu ypu.
Taip keliaudamas atrandu šimtus naujų vietų ir maršrutų individualioms kelionėms tiems, kas domisi žygiais, gamtos pažinimu, taip pat virtuvės ir rečiau lankomų vietų pažinimu.
Margirio kelionės 