Ne kartą teko lankytis tiek Čirali, tiek panašiuose kaimeliuose – kurortuose (Olympos, Adrasanas ir kt.). Čia visai kita atmosfera nei didesniuose kurortuose. Olympos kaimelis apskritai daugiau hipių stiliaus gyvenimo būdo, požiūrio ir išvaizdos vieta. Na tikrų hipių gal tik keletas, tačiau aplinka čia labai skiriasi nuo įprastų kurortų. Adrasano kaimelis galbūt nebe toks jaukus ir mažiau laukinio vaizdo. O Čirali vis dar skendi žalumoje, soduose, ir kalnų apsuptyje. Čia yra arčiau ar toliau nuo jūros esantys viešbučiai, kuriuos dažniausiai sudaro vasarnamiai – bungalai. Siūlomas apgyvendinimas be maitinimo ar tik su pusryčiais. Paplūdimys toli gražu ne toks kaip Marko Antonijaus atitarabanytas iš Egipto smėlis specialiai Kleopatrai, o tiesiog didesni ar mažesni akmenys. Įlipimas pakankamai nuožulnus, bet geriau avėti specialia avalyne, kad nebūtu taip nesmagu masažuoti kojas į akmenis. Retai kada čia teko matyti ir aukštesnes bangas, o vanduo šiandien buvo apskritai pasakiškas – ne šaltas, bet ir pakankamai atgaivinantis. Kadangi Čirali kaimelyje jūros dugnas ne smėlio, tai vanduo nedrumstas, o labai skaidrus. Net išlipti nesinorėjo, todėl panašu teks laužyti aloe vera augalo lapus ir tepliotis saulės pamatytas kūno dalis. Mirkstant vandeny nesijaučia kaip svyla pečiai, nugara ir veidas.
Apskritai šiandien turbūt pasisekė nes paplūdimyje buvo tik keletas šeimų ir keletas pavienių žmonių. Labai dažnai galima pamatyti paplūdimiu einančius kuprininius keliautojus. Tarp kitko yra vietų kur tiesiog galima pasistatyti savo palapinę. Fantastika, o ne vieta. Grįždami į mašiną ėjome per vieno iš viešbučių teritoriją. Na negalėjau nefotografuoti. (Yavuz Bungalow Hotel)
Margirio kelionės 