Margirio kelionės

Kaip ir kiekvienų metų pabaigoje, taip ir šių – neišvengiamas praėjusių metų apibendrinimas. Kalbu ne apie Naujųjų šventimą ar finansinę ataskaitą, bet tiesiog visos buvusios veiklos apibendrinimą ir pamažu kitų metų grandiozinių planų kūrimą. O metai buvo pakankamai įdomūs ir turiningi visomis prasmėmis – tiek gerąja, tiek blogąja.

Vasario mėnesį atsisveikinau su eksporto kompanija, kurioje gavau naujos patirties ir žinių, tačiau tą patį vasario mėnesį tapau ne tik oficialiu Turkijos lietuvių bendruomenės nariu, bet ir jos valdybos nariu. Taigi pūstelėjo nauji vėjai ir vėl radosi naujos pažintys ir patirtys. įvykių sūkurys įtraukė ganėtinai sparčiai, nes šie metai yra Lietuvos šimtmečio sukakties metai. Taigi likau prie savo individualios veiklos ir veiklos bendruomenėje. Pavasarį išsipildė viena mano svajonių – vėl nuvažiuoti į pietryčių Turkiją ir užkopti į Nemruto kalną. Svajonė išsipildė su kaupu, nes aplankiau dar daug kitų įdomių ir legendomis apipintų vietų. Vasaros mėnesiai lėkė ne mažesniu greičiu ir kupini dar daugiau įvykių, kurie prasidėjo nuo Alanijos meno ir turizmo festivalio, vėliau veiklos kulminacija buvo vizitas Lietuvoje ir dalyvavimas renginyje “100 Lietuvos veidų“ (šiame renginyje dalyvavo daugelis Pasaulio lietuvių bendruomenių). Tas pats liepos mėnuo davė ir kitos patirties – teko atsisveikinti su kita kompanija, kuriai netiko mano individuali veikla. Tačiau kaip sakoma nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. O į gerą išeiti ilgai netruko, nes rugsėjo mėnesį su turkų grupe leidausi į kitą kelionę, kuri taip pat buvo viena mano svajonių – Juodosios jūros regionas ir rytinė Turkija. Čia matyta nuostabi gamta, arbatos plantacijos, aplankyta Gruzija ir dar daug kitų vietų. Visa tai kraunasi į mano patirties ir įspūdžių archyvą. Taigi galėčiau padėkoti man duris parodžiusiai kompanijai, nes ne tik buvo galimybė nuvykti ten, kur norėjau, bet ir kurį laiką dirbti Italijoje bei Prancūzijoje. Sakoma, kad viskas vyksta taip kaip turi būti ir aš po kažkurio nemalonaus įvykio vis netrunku tuo įsitikinti. Šiais metais likimas mėgsta skaičių 3 ir juo labai mėgaujasi, nes lapkritį buvo tas trečiasis kartas, kai “mano planas“ žlugo. Šį kartą planavau dirbti Stambule – mieste, kuris man labai patinka ir tuo patikimu norėjosi dalinti su kitais. Deja, bet ši plano dalis klibėjo ir galiausiai jos nebeliko. Turbūt ir už šį trečiąjį kartą greitu laiku pasakysiu ačiū, nes tas pats likimas, kuris mano šansą paėmė, jo vietoje duos kitą. Didesnį, geresnį ir naudingesnį. Belieka tik kantriai laukti ir eiti į priekį vis didesniais žingsniais, kad visus nemalonius dalykus palikti už nugaros. Iš kitos pusės tai yra patirtis, nes pamatai tikruosius žmonių veidus, jų siekius, jų norą tau padėti arba pakenkti.

Šie buvo dar vieni metai, kupini patirties, akių atvėrimo, pažinčių, progų, planų kūrimo ir jų išpildymo. Dabar džiaugiuosi beveik kiekviena buvusia akimirka ir noriu padėkoti visiems, kurie džiaugiasi mano pasiekimais, mano veikla, mano idėjomis. Linkiu visiems paties geriausio ir ne tik to ko norite, bet ir to, ko nusipelnėte.

Visus raginu remti dar visai jauną Turkijos lietuvių bendruomenę ir jos veiklą, Lietuvos vardo garsinimą. Tai galite daryti pačiu įvairiausiu būdu: įvairiomis priemonėmis, atributika. Daugiau informacijos apie rėmimo galimybes rasite štai čia

Žemiau esančioje nuotraukų galerijoje įsimintiniausios mano šių metų akimirkos